Atmintis (I dalis)

Jei Jūsų stalas apklijuotas geltonais lapeliais, mobiliajame telefone krūva priminimų, o pažvelgus į veidrodį, pirmas į akį krentantis vaizdas - ant kaktos negrabiai užrašytos riebios raidės - tai ženklas, kad turite problemų su atmintim.

Dar senaisiais Graikų kultūros klestėjimo laikais, gera atmintis buvo laikoma vienu svarbiausių išsilavinusio žmogaus bruožų. Tokį nusistatymą išugdė ir tų laikų esminiai informacijos kaupimo bruožai - visa svarbiausia informacija buvo talpinama žmonių mintyse. Dabar mums tikrai sunku įsivaizduoti gyvenimą be mobilaus telefono, nešiojamo kompiuterio. O jei pagalvojus apie tai, kad net moderniosios tų laikų civilizacijos neturėjo nei tušinuko, nei popieriaus.. Natūralu, kad visos žinios turėjo būti galvoje. Tų laikų didieji protai turėjo nepaprastai išlavintą atmintį. Štai, pavyzdžiui, romėnų filosofas Seneka galėjo pakartoti 2000 jam išvardintų vardų, kitas romėnas - Simplicius, galėjo cituoti visus Vergilijaus kūrinius atbulai. Studentus akademijose mokindavo ne tik ką atsimint, bet ir kaip atsimint. Tam buvo sukurtos įvairios metodikos (pvz. loci).

Mus pasiekiantis žinių srautas, per pastaruosius kelis šimtus metų išaugo daugybę kartų. Taip sparčiai augant informacijos kiekiui, natūralu, kad pradedame visko nebeatsiminti. Tam į pagalbą ateina priminimai, lapeliai su užrašai, ar panašios priemonės. Toks sprendimas turi dvejopus rezultatus: jei vienaip ar kitaip pasižymėjome, kad reikia padaryti konkretų dalyką - tikėtina, kad jį padarysime. Tačiau tuo pačiu mūsų atmintis pradeda tinginiauti - mes ją atpratiname nuo krūvio, todėl laikui bėgant, ji silpnėja. Norint atmintį priversti dirbti pilnu pajėgumu, svarbu suprasti kaip ji veikia.

Atmintį galima skirstyti į darbinę, ilgalaikę, emocinę. Šalia šių pagrindinių grupių dar yra ir mūsų įpročiai, bei sugebėjimai. Kadangi mus pasiekia begalė informacinių signalų, smegenys juos tarsi perfiltruoja. Jums skaitant šį tekstą, smegenys gaudo akimis priimamus signalus - atpažįsta žinomus žodžius ir reaguoja į naujus, ar mažai žinomus. Pats "atsiminimas" priklauso nuo visų tarpusavyje veikiančių smegenų dalių. Pateikiu supaprastintą atminties veikimo variantą: jutiminių organų pagalba smegenys gavusios atitinkamos informacijos, ją patalpina darbinėje atmintyje. Čia ji yra prienama "čia ir dabar". Apie ką Jūs dabar skaitote? Teisingai, apie atmintį. Vėliau ilgalaikė atmintis tą informaciją praturtina emocijomis ir talpina ją ilgalaikės atminties kloduose. Kai reikia, ar kai to prašo emocijos, mūsų smegenys tą informaciją ištraukia ir pateikia darbinei atminčiai. Beto, mes negalime visko atsiminti, todėl gaunamą informaciją nejučia filtruojame - tam tikra informacijos dalis nesąmoningai bus padėta į ilgalaikės atminties "stalčius", kita - kurį laiką pabuvus darbinėje atmintyje - dings.

Apskritai, atmintis - fenomenalus dalykas. Aš, asmeniškai atsimenu beveik visų draugų telefonų numerius, gimimo dienas ir adresus, dviejų telefonų PIN kodus, trijų banko kortelių kodus, mažiausiai penkis kompiuterio slaptažodžius. Tačiau beveik kasdieną pasitaiko, kad išėjęs iš ofiso pamirštu - ko ir kur ėjau. Keista..

----
Tęsinys kitame straipsnyje.