Davatkiškumas

Kažkada rašiau apie prietarus. Pastebėjau, kad pastoviai susiduriu ir su savotiška jų atmaina - davatkiškumu. Žodis galbūt neitin tautiškas, bet prasmę nusako ypač taikliai. Šios temos kontekste davatkiškumą vadinu aklu, vienpusiu tikėjimu, nepaisančiu logikos ir sveiko proto.

Štai pavyzdys. Palyginus neseniai, kai šalyje siautėjo tapšnotojas, teko bendrauti su keletu kaimo moterėlių. Didysis politikierius joms - vos ne šventasis. Atėjo tvarkos daryt, o čia visi jam blogo linki, pagalius į ratus kaišo.. Davatkiškumas - ne kitaip. Deja, tokiu nusiteikimu pasižymi ne vien neišprususios kaimo moterėlės. Yra ir sektinų pavydžių: žiūrint iš istorinės perspektyvos, tokio mąstymo pavyzdžių rasime ne vieną: nedidukas prancūzas, norėjęs užkariauti visą pasaulį; lenkų astronomas, aplenkęs laiką..

Visi tuo metu juos laikė bepročiais, bet žiūrint užsibrėžto tikslo prasme, vienam pavyko, kitas buvo labai arti savo nustatyto plano. Ši dalis man pasirodė įdomiausia: aklas davatkiškumas gali padėti pasiekti tai, kas kitiems atrodo neįmanoma. Aišku, egzistuoja tikimybė, jog viskas nutiks atvirkščiai.

Dabar taip gaunasi, kad dauguma pačių sėkmingiausių verslinikų, atradėjų ir išradėjų, mokslininkų ir keliautojų yra davatkos.. Bliamba..:)

Seratoninas

Ar esate pastebėję, kad tam tikri maisto produktai turi savyje kažko, kas Jus priverčia jaustis geriau? Gal atkreipėte dėmesį į tai, kad po sunkaus darbo ar intensyvios treniruotės kūnas yra pavargęs, bet Jus užplūsta "geras jausmas", pasitenkimo banga? Šiandien norėčiau pakalbėti apie stebuklingame žmogaus kūno mechanizme esančią dalelę - seratoniną (serotoniną), kuris tiesiogiai atsakingas už mano viršuje išvardintus požymius.

Seratoninas - smegenyse glūdintis hormonas, atsakingas už žmogaus nuotaikas, miego ritmą, laimės pojūtį, seksualumą, apetitą ir t.t. Panašiai kaip ir endorfinai, seratoninas vadinamas laimės hormonu. Staigus jo sumažėjimas gali iššaukti įvairius sutrikimus: nemigą, depresiją, migreną; analogiškai serotonino padidėjimas mus priverčia jaustis pakylėtai ir laimingai. O kas nemėgsta taip jaustis?

Dabar, kai bendrais bruožais žinome kas yra seratoninas, galima pakalbėti apie tai, iš kokių šaltinių juo galime praturtinti savo smegenis. Ne, tabletyčių nesiūlysiu, paminėsiu tik įprastus produktus, savyje turinčius tikrą seratonino užtaisą. Mano nuostabai, didžiausią seratonino koncentracija yra graikiškuose riešutuose - net 25–400 mg/kg. Taip pat rekomenduočiau bananus, kiwi, ananasus ir net pomidorus - šiuose vaisiuose yra maždaug 3–30 mg/kg seratonino. Šokoladas, savyje turėdamas sąlyginai nedidelį seratonino kiekį, nuotaiką kelia stebėtinai (ypač moterims:)

Taigi, jei Jus apimtų bloga nuotaika, griebkite kastuvą arba porciją ledų su graikiškais riešutais ir šokoladu.. Kodėl kastuvą? Pamiršau paminėti, kad sunkus fizinis darbas taip pat sėkmingai pakelia seratonino kiekį Jūsų organizme, todėl, jei kartais uošvienė paprašytų sukasti daržą, pabandykite įžvelgti ir teigiamą šio reikalo pusę [;

Ša, gi Kruvinasis Sekmadienis eina..

Atsimenu, kai radijo laidos "Dievai ir Demonai" metu, kurią savo laiku transliavo M-1, Tomazas ir Marazas pateikė vieną mintį, kurią norėčiau išrutulioti plačiau. Kodėl Lietuviai taip mėgsta kriminalistiką? Kodėl pusė gyventojų taip godžiai seka kiekvieną naujieną apie įvykusias žmogžudystes, vagystes? Galbūt tai netgi skatina patiems daryti nusikaltimus?

Kažkokį liguistą potraukį nusikaltimų žinioms turi vyresnio amžiaus visuomenės atstovai. Atsimenu, kai būnant kaime, bent valandai turėdavau sėdėti kaip pelė po šluota, nes "Kruvinasis Sekmadienis eina...". Suprasčiau, pasakotų apie kokius nors juokingus, nepasisekusius atsitikimus - smagu pakrizenti iš kokių nevėkšlų. Pvz., Australijoje vienas veikėjas padauginęs alkoholio, nusprendė "nupiešti saulę" policijos kieme, kitas įkaušęs "herojus" Vengijoje degalinėje įsipylė 150 litrų benzino ant savo galinės sėdynės ir lyg niekur nieko nuvažiavo.

Lietuvoje viskas kitaip. Šiandien įvyko tiek žmogžudysčių, tiek išprievartavimų, tiek vagysčių.. Net žiūrint eilinę porciją žinių mūsų laukia speciali kriminalinė dalis, skaitant laikrasčius matomi "penktieji puslapiai". Nepamirškime ir visokio plauko "krivickiškos" publicistikos. Natūraliai kyla klausimas, kodėl žmones domina tokie faktai? Nejaugi vien iš to noro pasijausti saugiu? Galbūt tai savotiškos vaiduoklių istorijos, tik su realiu pavojaus jausmu? O gal čia tas slaptas noras pasijuokti iš kaimyno? Nesuprantu.

Žinant kokią didelę įtaką žiniasklaida daro eiliniam kaimo žmogeliui, nesistebiu, kad jis vieną dieną pasiemęs kirvį nuspręs atlikti kruviną žygį, nes "kuo jis prastesnis už tą per televizorių rodytą". Todėl nesistebėkime, kad video portaluose talpinami vaizdai kaip spardoma moteris ar žudomas šuo. Jei media priemonės ir toliau eskaluos kriminalistiką, tokių kraupių vaizdinių tik daugės.

Klimatas šyla? Puiku!

Pastaruoju metu atsibundu kuo puikiausios nuotaikos. Ir nenuostabu. Kai tave pažadina ne pobjauris šlapdribos tirpimo garsas, o saulės spindulys, rytas iš tiesų prasideda puikiai.

Šią žiemą tą ir dariau, kad niurzgėjau: kur sniegas, kur nors minimalus šaltis, grąžinkit senovines pūgas! Išties niūru, kai pažvelgęs pro langą, Kūčių vakarą, matai teliūskuojančias balas. Šiuo metu ne geriau: Sausio pabaiga - Vasario didžiųjų šalčių metas, o dabar gi - saulė ridinėjasi dangumi, nors eik degintis.

Politikos pasaulyje klimatas tapo naujuoju arkliuku. Reikia nereikia, tačiau apie jį kalba visi: darysim! stabdysim! mažinsim! Išrėžę šias šaunias mintis, sėda į savo 10 litrų "Hamerį" ir ramiausiai važiuoja namolio. Paradoksalu.

Tačiau šiandien aš neverkšlensiu šia jau nuvalkiota tema. Aš norėčiau pasidžiaugti. Taip, tikrai. Pastebėjote, nuotaika didele dalimi priklauso nuo už lango esančio oro. Vienokia mina išeinu į miestą, kai ore tvyro 23 laipsniai, o saulė maloniai kaitina pakaušį; o kai gatvėje tau į veidą drebia tirpstantį sniegą, net norėdamas negaliu šypsotis. Užsieniečiai dažnai stebisi, kodėl lietuviai taip mažai šypsosi. Lengva jiems taip kalbėti gyvenant saulėtoje ir šiltoje Italijoje ar Ispanijoje..

Išvados peršasi pačios: reikia palaukti kol klimatas atšils dar labiau, Baltijos jūroje apsigyvens jūros žvaigždės, koralai ir kiti kurortų atributai, o eglių ir pušų miškus pakeis kiparisai ir apelsinmedžiai.. Skamba neblogai. Be to, vaikščiosim su šypsena, o nuotaika bus visada puiki. Skamba tikrai neblogai..

Geros nuotaikos :)