2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Stereograma ir autostereograma

Stereograma - optinis rezultatas, sukuriantis 3D efektą iš dviejų 2D paveiksliukų. Tokį efektą leidžia pasiekti sudėtingos aparatas pūpsantis mūsų galvose - smegenys. Įdomu, kad anksčiau buvo manoma, kad gylio suvokimas vyksta žmogaus akyse, bet 1959 metais amerikiečių psichologas įrodė, jog tai - sudėtingas neurologinis procesas. Stereogramos atsirado pakankamai seniai, dar XIX amžiuje. Anksčiau jos būdavo gana paprasto pobūdžio - dvi trupėlį skirtingos nuotraukos, kurias peržiūrint specialiu aparatu - stereoskopu, būdavo gaunamas drijų dimensijų (dalinai) vaizdas.


Tiriant šį fenomeną toliau, buvo atrastos vadinamosios autostereogramos. Tai - tie stebuklingi paveikslėliai, kuriuose pavaizduota visiška makalynė, bet ilgainiui tarsi iš oro atsiranda patys įvairiausi objektai, tarsi kabantys erdvėje. Tik pamatęs autostereogramas nesugebėjau nieko jose pamatyti - tarstelėdavau "nesamonė" ir numojęs ranka daugiau nebandydavau. Atsitiko taip, kad prieš keletą metų lentynoje radau knygą, kurioje buvo gausybė šių "stebuklingų" paveikslėlių. Tada daviau sau žodį ne tik juos pamatyti, bet ir išsiaiškinti kaip tiksliai jie veikia. Dabar, nebežinau kas buvo sunkiau.. :)

Pradėsiu nuo veikimo principo, kuris yra genialiai paprastas. Autostereogramos principas paremtas mūsų sugebėjimų matyti stereo vaizdą. Smegenys apdorodamos atskirų akių matomus taškus suformuoja gylio pojūtį ir taip mes suprantame, kad matomas objektas yra trimatis, tačiau, kai jos mato vienodai pasikartojantį vaizdą, joms tampa sunku suderinti abiejų akių matomus vaizdinius. Jei šio vaizdo pasikartojimas horizontalus, atpalaiduojant žvilgsnį galima truputėlį pasukčiauti ir priversti smegenis sujungti kairės ir dešinės akies matomus vaizdinius. Tokiu principu ir paremti "iš niekur" atsirandantys paveiksliukai.
BET. Bet norint priversti atsirasti trijų matmenų objektui, reikia žengti dar toliau. Reikia padaryti taip, kad iškilę objektai galėtų būti skirtinguose gyliuose - vienas taškas iškilęs tik truputį, kitas - kaip įmanoma daugiau. Čia vėl neapsieinama be košelės kaukolėse:) Kuo mažesni tarpai tarp pasikartojančių objektų, tuo labiau jie "iškils" į juos teisingai žiūrint.



Kaip matote iš viršuje esančio paveiksliuko (paspauskite ant jo, norėdami pamatyti didesnį vaizdą), tarpai tarp tigrų figūrėlių yra mažiausi, todėl jie erdvėje iškils labiausiai.

Ir nors elementarią stereogramą, ar autostereogramą galite sukurti ir patys, sudėtingom daug paprasčiau naudoti kompiuterius. Viskas ko reikia - turėti trimatį objektą. Tada gaminamas vadinamasis gylio antspaudas - padaromas nespalvotas to objekto atvaizdas: tamsios spalvos žymi labiausiai įdubusias vietas, o šviesios - iškilusias. Belieka pasirinkti pasikartojantį paveiksliuką (pattern) ir voila, kompiuteris atsižvelgdamas į gylio antspaudą pritraukdamas ar pastumdamas "patterną" paslepia išsirinktą objektą.
Taigi, taip viskas ir kuriama. Turbūt dabar jau netveriate savam kailyje ir grasindami akmenimis reikalaujate duoti "tų stebuklingų paveikslų" ir paaiškinti kaip juose kažką įmatyti. Deja, čia manau aš bejėgis. Kad ir kaip man pačiam aiškino jau tai padaryti mokantys, nesugebėjau, kol netyčia pavyko sukurti savitą techniką. Tačiau egzistuoja bendri patarimai.

Paveiksliukus geriausia turėti popieriniame formate ir viską daryti itin gerai apšviestoje patalpoje (!). Pirma technika - paimkite paveiksliuką ir pridėkite jį prie pat akių. Nesukonsentruodami žvilgsnio, iš lėto atitraukinėkite autostereogramą. Kiek atitraukinėti? Nėra tikslaus centimetrų skaičiaus. Tai galite nustatyti tik jūs patys. Pabandykite pritraukti paveiksliuką ir vėl po truputį nustuminėti. Antroji technika suveikia dažniau. Autostereogramą laikykite ~15-20cm atstumu nuo veido, bet žvilgsnį koncentruokite "už paveiksliuko" - padarykite jį išsiliejusį. Lėtai pastumdykite paveikslą pirmyn, atgal, tačiau žvilgsnio į jį nekoncentruokite.
Kažkuriuo metu vaizdas pasikeis ir neryškiame paveiksliuko fone pradės atsiradinėti trimatis objektas. Labai sunku tai aprašyti, tačiau vaizdas užburiantis. Galiu paguosti, kad tai - kaip važiavimas dviračiu. Kartą supratus kaip, mokėsite visą gyvenimą. Tik nepamirškite gero apšvietimo!
Pabaigai pateikiu nuorodą su daugybe autostereogramų pavyzdžių. Sėkmės!

Komentarų nėra: