Binauriniai ritmai. 2 dalis.

Taigi, jau apžvelgiau binaurinius ritmus. Šį kartą bandysiu praktiškai papasakoti, kaip tiksliai šis reiškinys veikia. Grįžtant prie teorijos, binaurinių ritmų principas – tai skirtingi dažniai paduodami į skirtingas ausis. Pvz. 140 Hz į kairę, 146 Hz į dešinę. Taip gaunamas vadinamasis binaurinis ritmas, šiuo atveju 6Hz. Kas iš to? Sapnuojant mūsų smegenys „dirba“ ~ 8-4Hz (Theta) dažniu. Turbūt jaučiate kur link suku.

Pasitelkiant specialias programas, kurios pateikia garso bangą mus dominančiu dažniu, galima smegenis įvesti į konkretų režimą. Žmonės binaurinių ritmų (arba smegenų bangų) generavimo programas naudoja įvairiais tikslais – kuriami ritmai, kurie teoriškai turėtų veikti ne prasčiau už kavą (14Hz – 30Hz), kiti skirti meditacijai (10Hz-6Hz). Mane labai dominantys „gyvi“arba sąmoningi sapnai vyksta jau minėtoje Theta bangų skalėje, kurią taip pat galima imituoti.

Pačių programų yra keletas. Plačiausiai naudojamos šios: BrainWave Generator, Gnaural ir sbagen. Dvi paskutinės yra nemokamos, pirmoji – randama interneto platybėse. Šiuo metu intensyviai naudoju Gnaural. Ji paprasta, suprantama, patogi ir svarbiausia – veikianti Linux aplinkoje. Kūrimo principas paprastas kaip du kart du, todėl pagrindus išmokt nesudėtinga. Taigi pradedantiesiems rekomenduočiau būtent Gnaural programą.

Aišku, pirmųjų bandymų klausytis sunku. Monotoniškas signalas gali nepatikti, todėl dažniausiai jis yra maskuojamas pašaliniais garsais, baltu triukšmu ir pan. Dažnai tokius patobulintus binauriniais ritmais pagrįstus garsinius takelius internete pardavinėja įvairios kompanijos. Kainos svyruoja nuo 10 iki maždaug 99 dolerių. Tiesa, tokių „šedevrų“ veiksmingumas lieka nežinomas. Pavyko rasti tikrų perliukų, kainuojančių mažiau nei 30 dolerių, kurie padidina smegenų pajėgumą, padeda matyti žmonių auras, sustiprina telepatinius gebėjimus, tobulina jūsų DNR, mažina svorį.. Pasižiūrėkit patys: http://www.store.unexplainable.net/

Tiesa, egzistuoja ir solidžių pasiūlymų, tačiau jų veiksmingumo dar neteko išbandyt. Tikiuosi maždaug supratote „su kuo valgomi“ šie keistieji binauriniai ritmai. Kitame straipsnyje aptarsiu savo eksperimento rezultatus – bandau įvairias programas, kažką kūriau pats, todėl jei baisu pabandyti, ar tiesiog tam neturite laiko – stay tuned :)

Binauriniai ritmai (Binaural beats). Kas tai?

“Vienaragis” nepaprastai džiaugiasi jums pristatydamas temą, apie kurią Lietuvoje nepelnytai mažai rašoma – tai binauriniai ritmai. Ši tema yra nepaprastai įdomi ir plati, todėl Jūsų laukia straipsnių serija ir vieno eksperimento apžvalga. Viliuosi, kad tai bus pirmoji išsami šio reiškinio apžvalga lietuvių kalba.

1893 metais, vokiečių mokslininkas Heinrich Wilhelm Dove padarė fenomenalų atradimą – į žmogaus ausis tiesiogiai (per ausines) patekęs garsas skiriasi savo dažniu (garsas kairėje skiriasi nuo garso dešinėje), smegenys jį suvokia kaip vientisą junginį ir ima pulsuoti abiejų garsų dažnių skirtumu. Tiesa, garsas patenkantis į ausis neturi būti aukštesnis nei 1500 Hz, o skirtumas tarp tonų negali viršyti ~ 30Hz.

Nors tyrimai tęsėsi, šiuo pulsavimu, vėliau pavadintu binauriniu ritmu, susidomėjimas padidėjo tik po 134 metų. Gerald Oster žurnale „Scientific American“ aprašė šį atradimą ir jį papildė – pasak jo, šis efektas gali būti panaudotas neurologiniams tyrimams, Parkinsono ligos ankstyvam nustatymui ir pan. Ilgainiui buvo pastebėta, kad binauriniai ritmai gali tiesiogiai stimuliuoti smegenis ir jas palengva įvesti į norimo dažnio bangas.

Trumpam užbėgsiu įvykiam už akių. Mūsų smegenys skleidžia nedidelio dažnio bangas, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kuo žmogus užsiima. Pvz. dirbant ar intensyviai galvojant smegenys pulsuoja maždaug 13Hz dažniu, o tuo tarpu vadinamojoje gilaus miego stadijoje – dažnis būna ne didesnis už 4.

Taigi, kaip ši teorija atrodo praktikoje? Na, viskas gana paprasta ir kartu sudėtinga. Principas toks – per ausines žmogus klausosi garso bangų, kurių dažnis sutampa su pagrindiniais smegenų veiklos dažniais. Taip smegenys yra stimuliuojamos ir ilgainiui, pasiduodamos šiai stimuliacijai jos pačios pradeda dirbti atitinkamu dažniu. Deja čia mūsų teorija byra, nes žmogaus ausis girdi didesnius nei 20 Hz dažnius. Čia ateina į pagalbą binauriniai ritmai. Principas – kaip ir rašiau pačioje pradžioje: į skirtingas ausis paduodamas truputėlį skirtingas dažnis, pvz. į kairę 200 Hz, o į dešinę 204 Hz. Smegenys suvokia šiuos garsus kaip vieną vienetą ir sukuria žemo dažnio virpesius, kurie atitinką skirtumą tarp nurodytų dažnių, šiuo atveju – 4 Hz. Šiam garsui tęsiantis, smegenys pasiduoda stimuliacijai ir palengva pačios pradeda veikt minėtu dažniu.

Galbūt jūsų galvoje jau kilo panaši mintis „ok ok, viskas labai šaunu, bet REALIAI kas man iš to?“ Šį klausimą kol kas palieku atvirą. Pasakysiu tik tiek, kad atsakymas kažkur šiame tekste.. :)


Tęsinys kitame straipsnyje.



-------

Patiem nekantriausiem ir susidomėjusiems pasiūlysiu paklausyti šio reiškinio. Nekreipkit dėmesio garsus ir tiesiog ramiai pasiklausykite. Efektas vienoks ar kitoks turėtų pasijusti jau po 10 - 15 minučių.. Bet nenustebkit, jei nieko ir nepajusit:) Pasidalinkit savo įspūdžiais. 

http://www.i-dose.us/track.php?dose_file_name=Coffee

Kaip pagerinti atmintį?

Nors jau buvau rašęs apie keletą pratimų, kaip gerinti atmintį, tačiau pasirodo tokios informacijos niekada nebus per mažai. Pora gyvenimiškų pavyzdžių - sėdu į automobilį ir lekiu į darbą, pavažiavus kelis kilometrus pamatau policijos automobilį. Iš įpročio pasitikrinu ar kišenėje yra dokumentai. O tai tau – palikau namie piniginę! aišku su visais įmanomais popieriais.. Tenka grįžt viliantis, kad tas pats ekipažas nelauks už kampo. Arba kitas pavyzdys – pavalgau „Čili“, susimoku, susirenku daiktus ir išvažiuoju. Pakeliui užsuku į degalinę – čiupt čiupt, nėra mokėjimo kortelės... ryškiai palikau „Čili“. Lyg stengiausi viską susirinkti ir atsiminti ką turiu pasiimt, tačiau rezultatas ne koks. Pradžioje būna juokinga, ilgainiui darosi pikta.

Manau aš toks ne vienas. Na, gal situacijos nėra tokios pat, bet principas panašus. Ir amžius dar nėra toks, kad galima būtų viską atleisti. Gerai paieškojęs informacijos apie geresnę atmintį, radau keletą neblogų minčių, kurias papildęs ir pats pabandęs noriu pasidalinti ir su jumis.

Taigi.

1. Stengiantis išmokti kokią nors informaciją (tarkim egzaminui, darbo kursam ar pan.) svarbu viską pakreipti jums įdomia linkme. Neįdomu kalti istorines datas? Griebkit lapą, pieštuką ir pieškit mūšį! Prisirašykit vardų, pavardžių datų, sukurkit riterius, pilis ar tankus, bunkerius, istorinius veikėjus. Pasinerkit į tai ką perskaitėt ir stenkitės viską atvaizduoti taip, kaip jūs supratote. Vėliau pabandykite perskaityti savo šedevrą – štai Hitleris važiuoja su tanku 1939 metais ar pan. Nebūtina piešti, galite lipdyti iš molio, dėlioti mozaikas – leiskite vaizduotei daryti tai, kas įdomiausia Jums!.

2. Klasika. Kažką stengiantis atsiminti, bent porai sekundžių sutelkit visą turimą dėmesį būtent į tą faktą. Žinau, gyvenimas sukasi greitai – viena ranka velkatės striukę, kita rišatės batų raištelius ir galvojate apie po penkiolikos minučių vyksiantį susitikimą.. Šmėsteli mintis, kad reikia įsidėti raktus, bet po poros sekundžių Jūs jau galvojate apie ką nors kitą.

3. Loci metodas veikia!

4. Neseniai pasirodė informacija, kad didelę įtaką darbinei atminčiai daro miegas. Ir iš tikrųjų, kai pagalvojau, supratau, kad per šias savaites miegojau per trumpai. Stenkitės išsimiegoti, bent netrukdomas 8 valandas per dieną.

5. Atsiminkite ką nors malonaus, įvykusio pakankamai neseniai. Prisiminkite kaip atrodė aplinka, kokios buvo apėmusios emocijos, aplinkiniai garsai, kvapai, spalvos. Tai prajudins jūsų smegenis ir privers geriau atsiminti dabartinę situaciją.

6. Em.. pamiršau :)

Veidai Lietuvos banknotuose

Vakar kalbant su draugais, diskusijos tema pasisuko apie Lietuvos popierinius pinigus. Kaip dažniausiai ir būna analizuojant temas, viskas pasisuko į tai – kad pinigais visko nelemia, lemia didelis jų kiekis. Na, bet kalbėsiu ne apie tai. Mus sudomino eksponatai “gyvenantys ant pinigų” – iškilieji Lietuvos veikėjai.

Skaičiuojant visus dabartinėje Lietuvoje išleistus banknotus, jų yra/buvo devyni. Kiekviename iš jų pavaizduotas puikiai žinomas, ar bent gerai matytas asmuo. Išskyrus vieną, kurio ypatingos veiklos ar didžių darbų pradžioje net neatsiminėm. Lengvai atgaminom tik jo profesiją ir gimimo vietą. Keista. Nes visus kitų nuopelnus galėjom vardinti neužsikirsdami.

Žiūrėkim nuo pradžių. Vieno lito herojė – Žemaitė. Manau dauguma nemirktelėję pasakytų – garsi rašytoja, daug rašiusį apie kaimo buitį. Kiti prisimintų ir jos darbą „Marti“. Judant toliau sutinkame vyskupą Motiejų Valančių – blaivininką, švietėją, priespaudos metais žadinusį tautą. Atsimenu, net jo gimtinę – Nasrėnų kaimelį.. Penkių litų banknote pavaizduotas Jonas Jablonskis. Čia truputėlį sunkiau, bet pagalvojus keletą minučių manau daugelis prisimintų, kad būtent šis žmogus davė tai, ką mes visi naudojame kasdieną – dabartinę lietuvių kalbą. Dešimties litų nominalo atvaizde – Darius ir Girėnas. Legendiniai lakūnai perskridę Atlantą lėktuvų „Lituanika“. Asmeniškai net sunku šį milžinišką pasiekimą sudėti į vieną eilutę.. Maironis – nemažiau garsi Lietuvos asmenybė, kurio darbus gali deklamuoti daugelis. Paliekame dvidešimties litų „pinigą“ ir judame prie stambiausiųjų kupiūrų. Pirmoji jų – Jonas Basanavičius. Vėl gi – sunku trumpai nusakyti šio žmogaus indėlį. Turbūt svarbiausias žmogus paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę. Šimto lito „atstovas“ – Simonas Daukantas, istorikas, rašytojas, pirmosios lietuviškos istorijos autorius. Stambiausioje – penkių šimtų litų kupiūroje puikuojasi Vincas Kudirka – lietuviško himno, arba tautiškos giesmės žodžių autorius.

Ką praleidau? O gi dviejų šimtų litų banknotą ir jo „portretą“ – Vydūną. Na, jis buvo.. istorikas. Ne, filosofas. Lyg mažojoje Lietuvoje gyveno. O ką parašė, ką nuveikė – mistika. Vokietijos pilietis. Na to jau perdaug. Ir dar tokioje garbingoje vietoje? Paklauskit kaimuose, kas jis per veikėjas. Beveik garantuoju, kad išgirsite „kosmonautas“ ar panašius atsakymus.. Čia jus ir palieku su atviru klausimu – neturėtų valstybinėje valiutoje atsispindėti tik patys garsiausi jos atstovai kurių nuveiktais darbais nereiktų abejoti..?

Palaidoti gyvi

Ar kada nors prieš eidami miegoti pagalvojote, kad galite ir nepabusti? Prisipažinsiu, tokių paranojiškų minčių teko patirti. Be abejo, kaltas House‘as ir krūva perskaitytos literatūros apie neįprastą miegą.

Galbūt teko girdėti keistas istorijas, apie iš kapo pakilusius žmones.Na, dauguma jų yra pasakojama „pasibaidymui“, tačiau keletas pavyzdžių gali būti gryniausia tiesa. Istorija porina, kad taip yra atsitikę ne vieną kartą, o apie žmones, palaidotus jiem gyviem esant, sukurtas ne vienas kino filmas. Tai kaip gi yra iš tiesų. Ar tikrai galite užmigti, o atsibudę išvysti karsto dangtį?

Šiuolaikinė medicina pažengė iki tokio lygio, kad panašių „siurprizų“ išvengiama, tačiau dar XIX a. Vokietijoje laidojamiem žmonėm prie kojų rišdavo varpelius, o karste būdavo vamzdelis orui. Būdavo, kad varpelis suskambėdavo.. Beveik visada žmonės tiesiog miegodavo. Ne mum gerai pažįstamu įprastu naktiniu miegu, o liguistu – letargija.

Letargo miegas, arba letargija – tai tariamoji žmogaus mirtis. Organizmo veikla sustoja, pulsas sumažėja iki itin sunkiai apčiuopiamo, kvėpavimas tampa pavienis, tačiau smegenys veikia. Toks miegas gali tęstis dešimtimis metų. Įdomiausia, kad taip miegodamas žmogus nesensta. Čia reiktų prisiminti įvairias pasakas, apie karalaites užmigusias amžinu miegu, dėl raganų burtų, pvz. „Miegančioji gražuolė“. (Įdomu: visų puikiai žinomuose W. Disnėjaus animaciniuose filmukuose yra pavaizduotas ne vienas miego sutrikimas)

Reikia paminėti, kad atsibudus, biologinis amžius grįžta per keletą metų, todėl priemonės suteikiančios amžiną jaunystę dar teks palaukti. Priežastys, dėl ko užmiegama letarginiu miegu, dar nėra tiksliai žinomos. Jau aišku, kad „amžiną“ miegą gali sukelti įvairios smegenų ligos ir psichologiniai sutrikimai.

Teko skaityti daugybę istorijų apie palaidotus gyvus žmones, tačiau labiausiai labiausiai įstrigo dvi. Pirmoji – liūdna. Atsimenat rusų rašytoją Nikolajų Gogolį? Praėjus beveik penkiasdešimčiai metų po laidotuvių, ekshumuojant jo palaikus, rašytojas rastas apsivertęs karste, o visi karsto apmušalai buvo sudraskyti... Antras pavyzdys linksmesnis – letarginiu miegu užmigusi mergaite atsibudo beveik po dvidešimties metų. Atsibudusi ji laisvai kalbėjo beveik dešimčia pasaulio kalbų, turėjo aiškiaregystės dovaną. Aplinkiniai net pasakodavo, kad ji galėdavusi levituoti.. Konkrečių paaiškinimų mokslininkai neturi iki šiol. Svarstoma, kad miego metu ji egzistavo astraliniame pasaulyje, kur visko ir išmoko. Bėgant metam jos gebėjimai silpo, tačiau iki šiol ji kalba penkiom kalbom.

Taigi, gal ir nereiktų stebėtis, kad dar dabar laidojant, į karstą įmetamas mobilusis telefonas. Dėl viso pikto..

P.S. Be galo smagu sugrįžti! Ramaus miego.. [;

Kino filmų klišės

Kažkada viename žurnale aptikau gana linksmą straipsnį, kuriame buvo juokiamasi iš Holivudinių filmų. Straipsnio koncepcija buvo tokia – kino filmuose kai kurie dalykai yra tipiški šablonai ir stereotipai. Ir iš tiesų, jei vaidina Stallone žinok, kad ir keliese jį bandytų nušauti – nepavyks. Tikrieji herojai nemiršta nuo vieno eilinio priešo rankos. Jie jau pasitraukia iš gyvenimo, tai tik didinga savižudybe („Terminatorius 2“), arba lieka mūšio lauke prieš nesuskaičiuojamą kiekį priešininkų filosofinei pabaigai („300“).

Pagalvojus, tokių keistenybių filmuose yra ne viena. Straipsnyje dar buvo pateiktas labai linksmas tokių keistenybių sąrašas. Papildžiau savo nuožiūra ir pateikiu jums. Gero krizenimo:)

1. Jei jus kažkas vejasi mieste, lengviausia pasislėpti karnavalo eisenoje. Kuri vyksta visada.

2. Kiekvienas pirkinių maišelis turi mažiausiai vieną prancūzišką batoną.

3. Lūpdažis niekada nenusiplauna – net nardant.

4. Moterys rytais nubunda su makiažu, sutvarkytom šukuosenom.

5. Poros dantis valosi turbūt miegodami, nes tik atsibudę pradeda bučiuotis, lyg rytinio neišvalytų dantų dvelksmo nė nebūtų.

6. Kiekviename name lengviausia pasislėpti ventiliacijos sistemose. Tavęs ten niekas neieškos, o per ją pasiekti bet kurį pastato tašką – vieni juokai.

7. Kiekvienas liftas turi iškeliamas lubas. Jei netyčia užstrigtum, jos šauniai nusikelia.

8. Jei nori apsimesti vokiečių karininku, visai nebūtina mokėti vokiškai. Užteks ir vokiško akcento ir didingos eisenos.

9. Eifelio bokštas matosi pro kiekvieno Paryžiaus namo langus.

10. Vyrai neparodo skausmo net kai juos šaudo, tačiau apsiverkia, kai žaizdas valo moteris.

11. Kai moki už taksi, visai nebūtina žiūrėti kiek pinigų teks palikti. Užtenka atsidaryti piniginę, griebti pirmą pasitaikiusį banknotą ir išlipant mestelti „keep the change“.

12. Visos žmonos pusryčiam kepa kiaušinius su šonine. Visa bėda, kad vyras niekada nespėja pavalgyti.

13. Vieno degtuko užtenka, kad apšviestum kokio tik nori dydžio kambarį.

14. Jei susiduria automobiliai – abu išlekia į orą, ten apsisuka keletą kartų, krenta į žemę – verčiasi dar bent dešimtį kartų. Filmo herojus sėdintis viename iš automobilių, prasikerta nosį arba antakį.

15. Užtenka dviejų kulkų, kad automobilis sprogtų.

16. Senovėje visi žmonės turėjo idealius dantis.

17. Kiekviena vieniša moteris namuose augina katę.

18. Vienas žmogus besišaudantis dvidešimt priešų, turi žymiai didesnius šansus juos visus iššaudyti, negu jie jį.
19. Jeigu jus smaugia, būtinai po ranka pasipainios peilis / butelis / vaza / kėdė / šakutė / pistoletas / vinis ...
20. Visi žmonės kaupia laikraščių iškarpas. Ypač jei jų šeimos nariai dingo paslaptingom aplinkybėm.

Tiek keistenybių. Jei pastebėjote ką nors ir jūs, būtinai papildykite šį sąrašą.

Kolekcijos

Visą gyvenimą nuolat ką nors kolekcionuodavau, rinkdavau. Kažkada dariau kambario reviziją ir nustebau – spintose, stalčiuose, visokiuose užkaboriuose rasdavau vienokią ar kitokią kolekciją. Nuo popieriukų su automobiliais iš kramtomos gumos "Turbo", iki pašto ženklų ir alaus kamštelių (pastaruosius renku iki šiol).

Teko paskaitinėti įvairių mokslinių straipsnių, tame tarpe ir Zigmundo Froido. Juose radau paguodžiančias eilutes: jau urviniai žmonės į savo olas tempdavo įdomius akmenis, kriaukles. Žvelgiant į dabartį – turtingas naftos magnatas neįsivaizduojamas be milžiniškos automobilių kolekcijos. Šie pasvarstymai truputėlį apramino. Buvau pradėjęs savo graužti, kad pernelyg didelė dalis finansinių išteklių nukeliauja netikslingai.

Ne taip seniai skaičiau vieno tūlo finansų guru pasvarstymus apie vienokias ar kitokias investicijas. Susidomėjau. Gal mano taip energingai kaupiamos kolekcijos galėtų būti ideali piniginė investicija? Deja. Išvardintų dalykų sąraše, į kuriuos labiausiai rekomenduojama investuoti, mano turimų daiktų nebuvo. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad tas dėdė geriausia investicija laiko deimantus. Kurių kaina prasideda nuo trisdešimties tūkstančių litų. Galima sakyti jau investuoju.. Su mano atlyginimu, tokio akmenuko pirkimas užtruktų nežinia kiek metų.. Taigi variantas nelabai tinkamas. Žiūrint į sąrašą potencialių kolekcijų į kurias apsimoka investuoti, pamačiau mane labai sudominusį punktą – laikrodžiai.

Jau rašiau apie savo simpatiją laikrodžiams. Taigi galimybė turėti jų ne vieną, o ištisą kolekciją, bei žinoti, kad išleisti pinigai nepražus, mane tikrai „užkabino“. Garantuoju, po kelių metų vėl burbėsiu, kad nėra pinigų ir panašiai, bet turėsiu viltį, kad juos pavyko investuoti.. O ką renkate/kolekcionuojate Jūs?