Be pavadinimo (ateitis - dabartis)

Pasiūlęs skaitytojams išsakyti savo nuomonę apie "Vienaragį", sulaukiau poros atsakymų. kurie buvo tikrai labai naudingi. Kokia kryptim nušoliuos dienraštis šiuo metu tikrai nežinau, bet idėjų turiu. Vieną iš jų trumpai pristatysiu: faktiškai bandysiu apjungti mane dominančius dalykus: literatūrą ir kulinariją. Nors panašių dalykų radau keletoje blog'ų, man norėtusi šia temą išplėtoti. Klausiate kaip aš žadu tai padaryti? Viskas gana paprasta - apsilankęs kokioje nors Vilniaus kavinėje, bare ar restorane, padaryčiau pilną jo įvertinimą: nuo aptarnavimo, aplinkos, iki pateikiamo maisto. Ši idėja turbūt bus "Vienaragio" atšaka, kuri ateityje galbūt pereis į atskirą blog'ą. Taigi, tiek apie ateitį. Dabar peršokime į dabartį.
O dabar ruduo. Temperatūra krinta žemyn, kartu su ja ir nuotaika. Pastebėjau, kad dažnai šaltomis ir nejaukiomis dienomis, mintys tampa tokios pačios. Vakar sėdėdamas tamsiame kambaryje savęs paklausiau, nejaugi visiems būna tos vadinamos "sezoninės depresijos". Jei tai nutinka visiems, tai kodėl vieni žmonės ima kovoti su problemomis, kurių nėra, o kiti, gyvena ir problemų nedaro? Taip, skiriasi požiūris, skiriasi ir žmogaus būdas. Tikri optimistai ir juodoje spalvoje gali įžvelgti baltos lopinėlį. Galbūt čia ir yra problemos sprendimas - į viską žiūrint šviesiau ir paprasčiau, problemos irgi taptų paprastesnėmis. Tai kodėl tada yra pesimistiškai mąstančių žmonių? Įdomu, pesimistais gimstama ar tampama?
Dar visai neseniai turėjau įdomų lapą, kuriame išvardinta 10 tikrų profesionalo taisyklių. Viena iš jų - dažniau šypsokis. Juk šypsena prideda optimizmo, kurio kartais taip trūksta. Atrodo sprendimas rastas, belieka jį įgyvendinti. Čia ir susiduriama su barjeru - save pakeisti nėra paprasta. O ar išvis verta? Mano manymu realistiškai, ar net šiek tiek pesimistiškai mąstantys žmonės tam tikrus dalykus supranta labiau, nes jų pats gyvenimo būdas skatina į viską gilintis, kažko ieškoti. Įrašą šiuo atviru klausimu ir užbaigsiu.
Žinau, kad daugelis šį tekstą skaitančių, tokių pseudo filosofinių svaičiojimų nesitikėjote, tačiau dabar man kitaip neišeina. Rašymo krizė, ar kažkas tokio. Pats nežinau. Su laiku susitvarkys vienok.

P.S. Planuoju čia įmesti vieną savo apsakymą. Gal kas žinote kokį nemokamą serverį, kuriame galima būtų patalpinti ~400kb sveriantį .pdf? Norėtųsi, kad serveryje jis išbūtų kiek įmanoma ilgiau..