Jau keletą metų žiniasklaida nušviečia super valstybių kosminius užmojus - išsilaipinimą Mėnulyje, pilotuojamą kelionę į Marsą. Šie įspūdingai skambantys planai kaitina ne vieno žmogaus vaizduotę. Ir iš tiesų, savo gyvenimo "privaloma padaryti/privaloma pamatyti" sąraše gana aukštu punktu įrašiau žmogaus išsilaipinimą Marse. Pamačius didžiausią visų laikų žmonijos pasiekimą, gyvenimas taptų prasmingesnis. Bet ar tai yra realu? Nejaugi čia tik skambios priešrinkiminės kalbos?
Pirmasis išsilaipinimas Mėnulyje įvyko 1969 metais, beveik prieš keturiasdešimt metų. Nors apie šio išsilaipinimo tikrumą iki šiol verda ginčai, mes apie tai nekalbėsime. Po šio įvykio prabėgo vos ne pusšimtis metų, kas žvelgiant iš technologijų perspektyvos yra nepaprastai daug. Senų kosminių aparatų kompiuteriai buvo ne galingesni už dabartinę skaičiavimo mašinėlę. Natūralu, kad šiuolaikiškai sukonstruotas erdvėlaivis taptų daug pranašesniu už tuos aparatus, kurie atliko savo misijas septintajame dešimtmetyje. Jeigu technika tobulesnė, kas trukdo mum jau dabar statyti būsimą "Marso užkariautoją"? O trukdžių yra nemažai. Pirmiausia - tokios misijos piniginė išraiška būtų daugiau negu didelė, grubiais skaičiavimais ji kainuotų nuo 120 milijardų JAV dolerių. Antra - skrydis iki Marso užtruktų beveik metus (250 dienų + mėnesis nusileidimui). Kaip žmonės ištvertų šį laiką uždaryti mažoje erdvėje - nėra žinoma, tačiau Rusijoje, jau po poros metų vyks eksperimentas, kuriuo bus bandoma tai išsiaiškinti. Šeši žmonės apsigyvens erdvėlaivio modelyje, kuriame atliks viską, ką turėtų atlikti kelionės į Marsą metu: gamins sau maistą, atliks įvairius mokslinius bandymus, tvarkys erdvėlaivį, rengs mokslines konferencijas, kurių signalas vėluos ~20 minučių, taip siekiant imituoti signalo vėlavimą tikrame skrydyje.
Taigi, su ilgos kelionės problemomis bus bandomo susitvarkyti dar žemėje, o kaip dėl milžiniškos skrydžio kainos? Čia grįžkime prie jau paminėto išsilaipinimo Mėnulyje. Brangiausia skrydžio į Marsą dalis - išsiveržimas iš Žemės atmosferos, todėl norint jos išvengti, reiktų Mėnulyje įkurti kosminę bazę. Skamba futuristiškai? Man irgi, tačiau jeigu išsilaipinimas šiame Žemės palydove prognozuojamas po 15-20 metų, manau kad ir gyvenamą bazę įkurti įmanoma. Rodos visos problemos išsprendžiamos? Tikrai taip. Tačiau kai kam iš Jūsų gali kilti klausimas - kam mum viso to? Neturim kur pinigų dėt ar ką? Geriau jau skirtų juos vaistų nuo nepagydomų ligų išradimui, ar galų gale man asmeniškai tų milijardų dalį atseikėtų... Sunku į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai. Kosmoso užkariavimas nėra pinigų investicija, bet tai nėra ir bereikšmis jų iššvaistymas. Mokslo tyrimai, kurių naudos mes negalime aiškiai užčiuopti ir atrodo ne tokie svarbūs. Bet pagalvokime apie ką svajojo senovės išminčiai, rašytojai? Jų svajonės dažniausiai krypdavo į žvaigždėtą nakties dangų, ten, kur atstumai buvo sunkiai suvokiami protu. Mano nuomone, tikroji žmonijos evoliucija įmanoma tik žengiant tolyn ir aukštyn, plečiant suvokimo ribas ir jas stumiant toliau. Kosmoso užkariavimas ištisus amžius žavėjo žmonių protus, tad pradėti šį procesą yra tikrai prasminga. Mes nuo pat išlipimo iš medžių tobulėjome, bet pasiekėme tokią ribą, kad tobulėjame tik savo viduje. Turime technologijas ir galimybes, todėl reikia jas panaudoti didingiems atradimams. Jei man pasiūlytų vietą pirmojoje ekspedicijoje į Marsą, tikrai mesčiau dėl to viską, netgi žinodamas, kad iš jos galiu nebegrįžti. Kokie menki yra žmogaus, netgi valstybės siekiai, lyginant su visos žmonijos.
Kažkada, geriausias kada nors turėtas mokytojas pasakė: "Žinau, kad aš jau nebesulauksiu, bet jūs tikrai pamatysite išsilaipinimą Marse". Tikiu. Tikiu ir laukiu, kada žmonija žengs pirmąjį žingsnį Raudonojoje planetoje.
Pirmasis išsilaipinimas Mėnulyje įvyko 1969 metais, beveik prieš keturiasdešimt metų. Nors apie šio išsilaipinimo tikrumą iki šiol verda ginčai, mes apie tai nekalbėsime. Po šio įvykio prabėgo vos ne pusšimtis metų, kas žvelgiant iš technologijų perspektyvos yra nepaprastai daug. Senų kosminių aparatų kompiuteriai buvo ne galingesni už dabartinę skaičiavimo mašinėlę. Natūralu, kad šiuolaikiškai sukonstruotas erdvėlaivis taptų daug pranašesniu už tuos aparatus, kurie atliko savo misijas septintajame dešimtmetyje. Jeigu technika tobulesnė, kas trukdo mum jau dabar statyti būsimą "Marso užkariautoją"? O trukdžių yra nemažai. Pirmiausia - tokios misijos piniginė išraiška būtų daugiau negu didelė, grubiais skaičiavimais ji kainuotų nuo 120 milijardų JAV dolerių. Antra - skrydis iki Marso užtruktų beveik metus (250 dienų + mėnesis nusileidimui). Kaip žmonės ištvertų šį laiką uždaryti mažoje erdvėje - nėra žinoma, tačiau Rusijoje, jau po poros metų vyks eksperimentas, kuriuo bus bandoma tai išsiaiškinti. Šeši žmonės apsigyvens erdvėlaivio modelyje, kuriame atliks viską, ką turėtų atlikti kelionės į Marsą metu: gamins sau maistą, atliks įvairius mokslinius bandymus, tvarkys erdvėlaivį, rengs mokslines konferencijas, kurių signalas vėluos ~20 minučių, taip siekiant imituoti signalo vėlavimą tikrame skrydyje.
Taigi, su ilgos kelionės problemomis bus bandomo susitvarkyti dar žemėje, o kaip dėl milžiniškos skrydžio kainos? Čia grįžkime prie jau paminėto išsilaipinimo Mėnulyje. Brangiausia skrydžio į Marsą dalis - išsiveržimas iš Žemės atmosferos, todėl norint jos išvengti, reiktų Mėnulyje įkurti kosminę bazę. Skamba futuristiškai? Man irgi, tačiau jeigu išsilaipinimas šiame Žemės palydove prognozuojamas po 15-20 metų, manau kad ir gyvenamą bazę įkurti įmanoma. Rodos visos problemos išsprendžiamos? Tikrai taip. Tačiau kai kam iš Jūsų gali kilti klausimas - kam mum viso to? Neturim kur pinigų dėt ar ką? Geriau jau skirtų juos vaistų nuo nepagydomų ligų išradimui, ar galų gale man asmeniškai tų milijardų dalį atseikėtų... Sunku į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai. Kosmoso užkariavimas nėra pinigų investicija, bet tai nėra ir bereikšmis jų iššvaistymas. Mokslo tyrimai, kurių naudos mes negalime aiškiai užčiuopti ir atrodo ne tokie svarbūs. Bet pagalvokime apie ką svajojo senovės išminčiai, rašytojai? Jų svajonės dažniausiai krypdavo į žvaigždėtą nakties dangų, ten, kur atstumai buvo sunkiai suvokiami protu. Mano nuomone, tikroji žmonijos evoliucija įmanoma tik žengiant tolyn ir aukštyn, plečiant suvokimo ribas ir jas stumiant toliau. Kosmoso užkariavimas ištisus amžius žavėjo žmonių protus, tad pradėti šį procesą yra tikrai prasminga. Mes nuo pat išlipimo iš medžių tobulėjome, bet pasiekėme tokią ribą, kad tobulėjame tik savo viduje. Turime technologijas ir galimybes, todėl reikia jas panaudoti didingiems atradimams. Jei man pasiūlytų vietą pirmojoje ekspedicijoje į Marsą, tikrai mesčiau dėl to viską, netgi žinodamas, kad iš jos galiu nebegrįžti. Kokie menki yra žmogaus, netgi valstybės siekiai, lyginant su visos žmonijos.
Kažkada, geriausias kada nors turėtas mokytojas pasakė: "Žinau, kad aš jau nebesulauksiu, bet jūs tikrai pamatysite išsilaipinimą Marse". Tikiu. Tikiu ir laukiu, kada žmonija žengs pirmąjį žingsnį Raudonojoje planetoje.
6 komentarai:
120 milijardų JAV dolerių pačiai JAV tikrai ne problema. Manau, skaitydamas mano įrašus, tuo galėjai įsitikinti. Ne vienas projektas, net ir nenusisekęs, kainavo po keletą milijardų JAV dolerių.
Įveikti Žemės atmosferą tikrai nėra brangiausia projekto dalis. Tikriausiai turėjai galvoje Žemės gravitacijos jėgos įveikimą, arba kitaip sakant, antrojo kosminio greičio pasiekimą.
Anyway, galima pasinaudoti mėnuliu kaip tramplinu, kuris padėtų atitrūkti nuo Žemės gravitacijos. Tam visiškai nereikia Mėnulyje kurti jokios bazės, tik tiksliai apskaičiuoti skrydžio trajektoriją.
Yra ne vienas palydovas kuris jau skrenda už Saulės sistemos ribų (o tam reikia trečiojo kosminio greičio). Tad tikrai abejoju, kad tavo įvardinta brangiausia projekto dalis iš tiesų yra brangiausia.
Pagrindinė kliūtis išlaipinant žmones Marse, mano manymu, ilgo skrydžio poveikis žmonėms (kaip tu ir sakei), ir reikalingų degalų tempimas paskui save.
Kol nebus surasta tinkama alternatyva dabartiniams degalams, tol tolimieji kosminiai skrydžiai bus neįmanomi.
Tio, dėl kainos, tai aš parašiau, kad ji yra nuo 120. O ji gali siekti ir kelis bilijonus. Dėl brangiausios dalies - ne aš šitą sugalvojau:) tiesiog visur ši informacija yra pabrėžiama. Be to, tramplinu naudojąmasi, kai planetos turi stiprų gravitacinį lauką. Mėnulis atkrenta..
Dėl degalų, gal neakcentavau, bet faktiškai niekas perdaug to neskelbia, kad misija būtų tik į vieną pusę.. Misijos "į abu galus" teks palaukti, nes, kaip ir minėjai, atsarginio kuro niekas nesitemps paskui save.
Dėl pinigų tai kad ir bilijoną misiją siektų, JAV susimokėtų :) Nesakau, kad ji labai jau turtinga, bet rastų iš kur atimti, kad būtų "pirmieji".
Dėl Mėnulio, tai kiek pamenu, gali būti jis tramplinu, nors gal ir klystu. Pasiaiškinsiu :)
Labai drysčiau abejoti, kad marso užkariavimas yra didžiausias žmonijos pasiekimas :) Buvo didesnių ir bus dar didesnių. Žmonija paprasčiausiai dar nepasiruošusi išsilaipinimui marse. Reikia gerai paieškoti durniaus, kuriam negaila būtų sumokėti 120 limonų už tai kad galėtų įsmeigti savo vėliavą marse vien tam, kad likusiam pasauliui parodytų, kad jo kiaušai didžiausi :) O ir šiaip užkariavimas (nuo žodžio karas) kai kuriose civilizacijose yra laikomas labai negatyviu reiškiniu...
Na as tai vis dar netikiu, kad mes issilaipinom menulyje, o kol to nepadarem apie marsa negaliam net svajoti
beje sorry kad ne i tema bet tavo apkalusoje neradau varianto kad truksta iliustraciju, tikrai butu maloniau skaityti iliustruotus irasus
žmonijai pavyks.ir ne bilijonus kainuos.Ka tik neseniai vienas interneto tinklapis rašė, kad NASA jau atskleidžia kai kurias misijos detales.Pirmiausia, NASA statys maždaug 400 tūkstančių tonų ervėlaivį kosmose, Žemės orbitoje.
Antra skrydis truks nepaprastai ilgai apie porą metų.Na paskui vyks skrydžiai į asteroidus
Rašyti komentarą