Prisipažinsiu - mėgstu ilgai pamiegoti. Tikrai nesu vienas iš tų, kurie atsikėlę šeštą valandą ryto gali kibti į darbus ar nesustodami čiauškėti. Man kiekvienas ankstyvas rytas yra tarsi nedidelė tragedija. O tragedijos kaltininkas dažniausiai būna vienas - žadintuvas. Net rašant šį žodį, kūnu pereina nemalonus šiurpulys. Turbūt daugeliui Jūsų, kuriems tenka keltis anksti, o ilgas drybsojimas lovose neatrodo laiko švaistymas, žadintuvas yra tapęs asmeniniu priešu. O su priešais reikia kovoti. Manau, kad pavyko atrasti vieną pakankamai veiksmingą kovos strategiją..
Mums miegant sveiku, normaliu miegu, nedidelė smegenų dalis budi. Iškilus pavojui, ar neįprastai situacijai, mūsų kūnas bus nedelsiant pažadintas. Kadangi nebemiegam medžiuose ar olose (bent aš), tiesioginių pavojų retai pasitaiko, todėl dažniausiai mus prižadina vienokio ar kitokio pobūdžio triukšmas. Į triukšmo sąvoką šiame kontekste įeina tikrai nemažai: tai gali būti šlapia katino nosis, uošvienės kočėlas ar gyvenimo draugės,-o niuksas į šonkaulius. Tas kraupusis žodis - žadintuvas, irgi tam tikra triukšmo rūšis.
Beveik kiekvienu atveju, atsibusdami dėl triukšmo, patiriame stresą (būti prižadintam ir išvengti vėlavimo į darbą nesiskaito). Pradėti rytą stresu ne itin vykęs sprendimas. Tikėtina, kad šis nedidelis pyktis gali įtakoti būsimos dienos nuotaiką. O mes būti pikti ir dirglūs nenorim (gal kartais ir norim?), todėl iškyla poreikis atsibusti laiku, bet be streso.
Idealiausias sprendimo variantas - natūralus atsibudimas. Eidami miegoti kasdieną tuo pačiu metu ir keldamiesi tą pačią valandą, mes savo organizmą įpratiname prie miego ritmo. Gana greitai, jis pats 'jaučia', kada mes turime užmigti ir tam pradeda ruoštis iš anksto. Pvz. aš asmeniškai dažniausiai stengiuosi eiti miegoti 23h, o keltis 7h. Organizmas snausti pradeda gerokai anksčiau, beveik nuo 22h - tuo metu aš jau pradedu 'knapsėti', intensyviai žiovauju. O ryte - situacija panaši, organizmas mane pažadina truputėlį prieš septynias.
Deja, kartais tokia strategija tampa ne itin veiksminga: dėl tam tikrų priežasčių vėliau atsigulant ar keliantis, mūsų miego laikrodis išsibalansuoja. To pasekoje tikėtina, kad imsime pramiegoti kėlimosi laiką. Tai nėra gerai - jei dirbate, klientams ar viršininkui nepasakysite, kad "žinot, išsibalansavo mano vidinis miego mechanizmas, todėl vėluoju dvi valandas". Siekiant užkirsti kelią varginantiems pasiaiškinimams, tenka naudoti Velnio/Dievo išradimą (autorystės teisės priklauso nuo situacijos, bet ryto pačią pirmą sekundę ji dažniausiai priskiriama Velniui) - žadintuvą. Toks sprendimas yra pakankamai veiksmingas - šis prietaisas yra savotiškas planas B: jei netyčia neatsibustumėte natūraliai, jus vistiek prižadins. Žadintuvo buvimas taip pat duoda savotišką pasitikėjimą - Jūs žinote, kad nepramiegosite, todėl miegate kelis kartus ramiau.
Čia norėčiau truputį sustoti ir pakalbėti apie kitą svarbų atsibudimo momentą. Kokį garso signalą naudojate? Daugumą turbūt žadina standartiniai mobiliųjų telefonų signalai. Neteigiu, kad jie neveiksmingi. Beveik visi savo darbą atlieka gerai - garantuotai Jus pažadina. Bet ar po kurio laiko, vien išgirdus tą patį garso signalą Jūs nepajaučiate ne itin gero jausmo? Organizmas pripratęs reaguoti į šį garso dirgiklį kaip į signalą keltis, todėl jį išgirdus paprastu metu, apima keistoka nuotaika. Paprasti laikrodžiai irgi nėra idealiausias sprendimas. Atsimenu turėjau tokį, kurio skambėjimą turbūt girdėdavo pirmo aukšto kaimynai. Pabusdavau tarsi pačio Velnio su dvimetriniu bizūnu plakamas.. Nemalonu. Taigi nenuostabu, kad vieną rytą žadintuvas savo gyvenimą baigė skrydžiu per kambarį - tiesiai į sieną. Tokie skrydžiai sveikatos nei Jums, nei žadintuvui nepriduoda. Tačiau atrodo, kad radau sprendimą..
Žadintuvo signalu išsirenku kokią smagią ir optimistiškai nuteikiančią mobilaus telefono melodiją. Iš sapno atsibundu dažniausiai su keistu noru sužinoti kas skleidžia šią muzikėlę. To pasekoje, rytinio streso dozė sumažėjo iki minimumo. Panašiai sėkmingai veikia ir nustatytu laiku įsijungianti radija. Tiesa, prieš tai pasirinkite atitinkamą stotį (nebent jus vilioja bizūno perspektyva).
Pabudote, bet kelkitės su šypsena:)
2007 m. lapkričio 30 d., penktadienis
Žadintuvo autorystės teisės - Velniui ar Dievui?
Pranešimą sumeistravo Anonimiškas apie 11:54
žymės: Miegas ir sapnai
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
7 komentarai:
1) Užsidėjau savo mylimiausią Queenų "Dont stop me now". labai greitai pradėjau nemylėti šios melodijos
2) pabundu dar nespėjęs išgirsti melodijos - telefonas pirmiau suvibruoja. ir man užtenka to menko garselio. o emocijos vistiek bjaurios :(
Tiesiog keliuosi, be jokių ,,nekenčiu žadintuvo'' ir be jokių ,,reikia nusiteikti optimistiškai''. Žadintuvui užsidedu ką nors mėgstamo, kad galėčiau niuniuoti vonioje :)
Jei pasiseka, paprastai pabundu dar prieš suskambant žadintuvui. :)
Aš tai jau gana ilgai naudoju Moby - Sunday. Fantastiška daina, nors kaip ir Ežiukas truputėlį ją susieju su negiamomis emocijomis. Užtat myliu (ir nekenčiu tuo pačiu) snooze mygtuką.:)
eziukas teisingai pastebėjo, mėgstama daina naudojama žadinimui greit taps nekenčiama, todėl stengiuosi išsirinkti ką nors nežinomo. O snooze mygtuką aš velniškai mėgstu [;
Perskaitęs šį straipsnį prisiminiau savo senelį– jis keliasi be žadintuvo 5min tikslumu. Klausiau, kaip jam tai pavyksta, tačiau jis nesugebėjo paaiškint.
Pats naudoju senoviško žadintųvo garsą įrašytą į telefoną. Be galo šaižus. Vis dėl to, kartai jo nepakanko ir vis vies pramiegu. Matyt per 2 metus neblogai pripratau
Uzsidejau daina, kuri galetu but kaip lopsine (dione warwick - raindrops keep falling). Tyli ir svelni, vokaline tokia, vos girdisi... pirmas zadintuvas, kurio po menesio nepradejau nekesti ;) O kai negali nekesti ir keltis kitaip. Fantastika, rekomenduoju ;)
Rašyti komentarą