Bėgti atsigręžiant atgal

(Myself) Welcome back. Nežinau kaip čia buvo: ar aš užkrėčiau, ar buvau užsikrėstas 'Krizės sindromu'. Anyway viskas turbūt baigėsi, nes vėl atėjo noras rašyt. Ye! Deja intensyviai dirbu, dar bandau šalia darbo studijuoti, tad laisvo laiko beveik nebeturiu. Visgi pagalvojau, kad referato rašymas palauks, o tuo tarpu pasinaudosiu laisvom minutėm ir įkalsiu post'ą :)

Skelbiu boikotą kalbadėžei. Nuo šiol sau prisiekiau nebeskirti tam daiktui nė vienos laisvos minutės. Užteks. Vienintelis dalykas, kuris trukdė tą padaryti anksčiau buvo Europos krepšinio čempionatas. Dabar jis baigėsi, dabar televizijai tariu ate.

XXI amžius. Progreso amžius? Man panašiau į kapitalinį regresą. Toks vaizdas, kad civilizacijos pasiekimų ir laimėjimų kreivė leidžiasi žemyn. Kasdieniniai kalbadėžės brukalai, bulvarinės spaudos spiegimas apie vienokius ar kitokius nužudymus. Apie muzikos prastėjimą jau rašiau... Kyla natūralus klausimas - "Kodėl?" Kodėl mes ritamės žemyn, nors teoriškai atrodo, kad modernėjam, technologiškai tobulėjam? Galbūt todėl, kad per daug stengiamės bėgti į priekį. Bėgame aklai, į šonus nesidairome. Ką jau kalbėti apie atsigręžimą atgal. Jūs paklausitte: na koks gali būti progresas žiūrint atgal? Čia norėčiau truputį sustoti.

Kai tik gausiu atlyginimą, lėksiu į Skalviją nusipirkti Kino klubo kortelę. Gal vadinasi ji netaip, bet esmės nekeičia - kino filmus bus galima žiūrėti pigiau. Kam man to reikia? Atsisakius kalbadėžės, poreikis geram kinui tik dar labiau išaugo. Pats žiūrėjimo procesas kine nėra tuščias spoksojimas, kaip kad dažnai būna namie, gulint ant sofos ir kažką valgant. Norint pamatyti trokštamą filmą, reikia planuotis iš anksto, specialiai važiuoti į konkrečią vietą, konkrečiam tikslui. Emocijų gaunu kelis kartus daugiau.. Beto mane žavi pats laukimas.

Nors buvau įpratęs skaityti prieš miegą, dabar stengiuosi keist įpročius. Juk atsirado laisvo laiko kurį skirdavau kalbadėžėi. Turbūt nuskambės gana archajiškai, bet malonu pasiimti įdomią knygą ir tiesiog skaityti tylumoje.

Neseniai kažkur radau fantazavimus apie tai, kad po 5-10 metų nebeturėsime kompaktinių diskų. Mano durna galva čia yra mažų mažiausiai nesąmonė. Dar paprastų plokštelių eroje tą patį sakė. O plokštelės vis dar egzistuoja. Ir gana sėkmingai. Žinoma, mp3 patogu, nėra ką ir pridurt. Tačiau asmeniškai man nueiti į muzikinių CD parduotuvę, išsirinkti diską, o grįžus namo tiesiog klausytis muzikos, yra kelis kartus maloniau. Visų pirma - turi apčiuopiamą daiktą, antra - turi kokybišką muziką. mp3 formatas skirtas muzikos suspaudimui prarandant dalį kokybės. Kam to reikia? Dabartiniai interneto greičiai ir kietųjų diskų apimtys įgalina tuose pačiuose kompiuteriuose laikyti geros kokybės muzikinius formatus.

Kaip matote, nors atsigręžiu į praeitį, bet manau, kad kaip niekad greitai judu į ateitį. Bėgu, tačiau dairausi į šalis.

---
Ta proga nusprendžiau patalpinti Interneto platybės savo tepliones (piešt nemoku, tad piešiniais jų nevadinu). Kažkada jas dariau sąlyginai intensyviai. Ir nors buvau visa tai užmetęs, dabar vėl po truputį kažką pakonstruoju.. Nepasididžiuokite ir užsukite:

http://picasaweb.google.com/tim.00.seren/