Pastebėjau, kad Lietuvos media atrado naują, pigų jauką - vaiduoklius. Netaip seniai vienas naujienų tinklalapis šia tema buvo paskelbęs straipsnį, o šiandien perskaičiau, kad jau ir televizijos ėmėsi "vaiduokliškų" projektų. Nesistebiu, žmonės mėgsta būt gasdinami, o vaiduokliški mitai seni kaip pats gyvenimas.
Kas gi tie vaiduokliai? Teoriškai, vaiduoklis - tai mirusio žmogaus siela ar šmėkla, dėl kažkokių priežasčių grįžusi į mūsų žemiškąjį pasaulį. Tikėjimas vaiduokliais pagrįstas sena idealogija, kad po mirties žmogaus dvasia atsiskiria nuo kūno. Paprastai teigiama, kad vaiduokliai ar poltergeistai (iš vok. kalbos, Polter - triukšmas, Geist - dvasia) yra atsakingi už pastatuose netikėtai nukritusius indus, keistus garsus, ar panašius nepaaiškinamus reiškinius.
Visa tai žinoma labai baisu ir paslaptinga, tačiau praktiškai, vaiduoklių egzistavimas nėra įrodytas. Bet paklausinėkite žmonių gyvenančių aplink "užkeiktas" vietas - kiekvienas nuoširdžiausiai tvirtins: "Tame name vaidenasi, todėl niekas ten ir negyvena! Ta pilis yra užkeikta, neik ten!" Po tokių "tiesų" nereikia stebėtis, kad žmonės ten apsilankę "praregi" ir išgirsta nebūtų dalykų. Juk savo namuose išgirstų šnaresį - net dėmesio nekreiptų, o ten viskas kitaip - gi vaidenasi!
Priežasčių, dėl kurių žmonės mato poltergeistus, yra nemažai: mūsų periferinis matymas yra labai jautrus ir gali klaidingai interpretuoti įvairius signalus, ypač naktį, kai mūsų smegenys pavargusios. Dažnai keistus jutimus išprovokuoja garsas. Mes negirdime infragarso (garso bangų, kurių dažnis mažesnis negu 20 hercų), tačiau jį jaučiame. Ištirta, kad infragarsas uždaroje patalpoje gali veikti išties keistai - sukelia susijaudinimą, žmones apima neapsakomas liūdesys, kūnu gali pereiti šiurpulys. Neretai, ypač senesniuose pastatuose, lankytojai patirdavo keistus pojūčius dėl išsiskiriančio anglies dioksido, kurio perteklius sukelia haliucinacijos ir nemalonius jausmus. 2005 metais savo namuose buvo rasta vos kvėpuojanti moteris, kuri teigė, kad duše išvydo vaiduoklį. Ištyrus paaiškėjo, kad jos name neseniai buvo įrengtas vandens šildytuvas, iš kurio į aplinką pateko milžiniškas kiekis anglies dioksino. Lyg tyčia moteris buvo uždariusi visus langus ir duris..
Keista ir tai, kad visi šmėklų pasirodymai vyksta senuose namuose, dvaruose ar vietose, kur įvairių dujų išsiskyrimas dėl trūnijančios medienos, arba pamatuose vykstančių procesų yra pakankamai dažnas. Nereikia atmesti ir senų girgždančių grindų, bei durų. Be to, man keista, kad žmonės pamiršta, jog mes gyvename gamtoje - čia gausu magnetinių laukų, vėjo sūkurių ir mums dar nesuprantamų procesų.
Tiesa, nesu visiškas skeptikas. Tikiu, kad po mirties žmogaus dvasia bent kelias dienas gali egzistuoti mūsų pasaulyje. Bet taip pat manau, kad toks nematerialus objektas, kaip dvasia, negali tiesiog išimti iš lentynos lėkštes ir mesti jas ant žemės ar keistai ūbaudama slankioti po kambarius.
"Kas neturi daugiau kuo tikėti - tegul tiki vaiduokliais".
2008 m. sausio 15 d., antradienis
O Jūs, ponas, poltergeistu būsite?
Pranešimą sumeistravo Anonimiškas apie 15:41
žymės: Keisti reiškiniai
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Manau, kad visą tiesą aie vaiduoklius jau pasakė Karlsonas.
Atsimenu, skaičiau tokios Jenny Randles knygą vaiduoklių tema (ji daug prirašiusi - ir apie ateivius, ir apie "star children" - turbūt indigo vaikų primtakus, ir laiko keliones etc). Ji aiškina, kad regimi vaizdai iš tiesų yra užsifiksavę silicio kristaluose, ir esant atitinkamoms sąlygoms (drėgmė/vėjas/whatever) yra vėl suprojektuojami, kaip kad skaidrių rodymas per projektorių.
Žodžiu, dar viena pseudomokslinė teorija, bet laisvalaikiu paskaityti visai linksma.
Rašyti komentarą