Binauriniai ritmai (Binaural beats). Kas tai?

“Vienaragis” nepaprastai džiaugiasi jums pristatydamas temą, apie kurią Lietuvoje nepelnytai mažai rašoma – tai binauriniai ritmai. Ši tema yra nepaprastai įdomi ir plati, todėl Jūsų laukia straipsnių serija ir vieno eksperimento apžvalga. Viliuosi, kad tai bus pirmoji išsami šio reiškinio apžvalga lietuvių kalba.

1893 metais, vokiečių mokslininkas Heinrich Wilhelm Dove padarė fenomenalų atradimą – į žmogaus ausis tiesiogiai (per ausines) patekęs garsas skiriasi savo dažniu (garsas kairėje skiriasi nuo garso dešinėje), smegenys jį suvokia kaip vientisą junginį ir ima pulsuoti abiejų garsų dažnių skirtumu. Tiesa, garsas patenkantis į ausis neturi būti aukštesnis nei 1500 Hz, o skirtumas tarp tonų negali viršyti ~ 30Hz.

Nors tyrimai tęsėsi, šiuo pulsavimu, vėliau pavadintu binauriniu ritmu, susidomėjimas padidėjo tik po 134 metų. Gerald Oster žurnale „Scientific American“ aprašė šį atradimą ir jį papildė – pasak jo, šis efektas gali būti panaudotas neurologiniams tyrimams, Parkinsono ligos ankstyvam nustatymui ir pan. Ilgainiui buvo pastebėta, kad binauriniai ritmai gali tiesiogiai stimuliuoti smegenis ir jas palengva įvesti į norimo dažnio bangas.

Trumpam užbėgsiu įvykiam už akių. Mūsų smegenys skleidžia nedidelio dažnio bangas, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kuo žmogus užsiima. Pvz. dirbant ar intensyviai galvojant smegenys pulsuoja maždaug 13Hz dažniu, o tuo tarpu vadinamojoje gilaus miego stadijoje – dažnis būna ne didesnis už 4.

Taigi, kaip ši teorija atrodo praktikoje? Na, viskas gana paprasta ir kartu sudėtinga. Principas toks – per ausines žmogus klausosi garso bangų, kurių dažnis sutampa su pagrindiniais smegenų veiklos dažniais. Taip smegenys yra stimuliuojamos ir ilgainiui, pasiduodamos šiai stimuliacijai jos pačios pradeda dirbti atitinkamu dažniu. Deja čia mūsų teorija byra, nes žmogaus ausis girdi didesnius nei 20 Hz dažnius. Čia ateina į pagalbą binauriniai ritmai. Principas – kaip ir rašiau pačioje pradžioje: į skirtingas ausis paduodamas truputėlį skirtingas dažnis, pvz. į kairę 200 Hz, o į dešinę 204 Hz. Smegenys suvokia šiuos garsus kaip vieną vienetą ir sukuria žemo dažnio virpesius, kurie atitinką skirtumą tarp nurodytų dažnių, šiuo atveju – 4 Hz. Šiam garsui tęsiantis, smegenys pasiduoda stimuliacijai ir palengva pačios pradeda veikt minėtu dažniu.

Galbūt jūsų galvoje jau kilo panaši mintis „ok ok, viskas labai šaunu, bet REALIAI kas man iš to?“ Šį klausimą kol kas palieku atvirą. Pasakysiu tik tiek, kad atsakymas kažkur šiame tekste.. :)


Tęsinys kitame straipsnyje.



-------

Patiem nekantriausiem ir susidomėjusiems pasiūlysiu paklausyti šio reiškinio. Nekreipkit dėmesio garsus ir tiesiog ramiai pasiklausykite. Efektas vienoks ar kitoks turėtų pasijusti jau po 10 - 15 minučių.. Bet nenustebkit, jei nieko ir nepajusit:) Pasidalinkit savo įspūdžiais. 

http://www.i-dose.us/track.php?dose_file_name=Coffee

Kaip pagerinti atmintį?

Nors jau buvau rašęs apie keletą pratimų, kaip gerinti atmintį, tačiau pasirodo tokios informacijos niekada nebus per mažai. Pora gyvenimiškų pavyzdžių - sėdu į automobilį ir lekiu į darbą, pavažiavus kelis kilometrus pamatau policijos automobilį. Iš įpročio pasitikrinu ar kišenėje yra dokumentai. O tai tau – palikau namie piniginę! aišku su visais įmanomais popieriais.. Tenka grįžt viliantis, kad tas pats ekipažas nelauks už kampo. Arba kitas pavyzdys – pavalgau „Čili“, susimoku, susirenku daiktus ir išvažiuoju. Pakeliui užsuku į degalinę – čiupt čiupt, nėra mokėjimo kortelės... ryškiai palikau „Čili“. Lyg stengiausi viską susirinkti ir atsiminti ką turiu pasiimt, tačiau rezultatas ne koks. Pradžioje būna juokinga, ilgainiui darosi pikta.

Manau aš toks ne vienas. Na, gal situacijos nėra tokios pat, bet principas panašus. Ir amžius dar nėra toks, kad galima būtų viską atleisti. Gerai paieškojęs informacijos apie geresnę atmintį, radau keletą neblogų minčių, kurias papildęs ir pats pabandęs noriu pasidalinti ir su jumis.

Taigi.

1. Stengiantis išmokti kokią nors informaciją (tarkim egzaminui, darbo kursam ar pan.) svarbu viską pakreipti jums įdomia linkme. Neįdomu kalti istorines datas? Griebkit lapą, pieštuką ir pieškit mūšį! Prisirašykit vardų, pavardžių datų, sukurkit riterius, pilis ar tankus, bunkerius, istorinius veikėjus. Pasinerkit į tai ką perskaitėt ir stenkitės viską atvaizduoti taip, kaip jūs supratote. Vėliau pabandykite perskaityti savo šedevrą – štai Hitleris važiuoja su tanku 1939 metais ar pan. Nebūtina piešti, galite lipdyti iš molio, dėlioti mozaikas – leiskite vaizduotei daryti tai, kas įdomiausia Jums!.

2. Klasika. Kažką stengiantis atsiminti, bent porai sekundžių sutelkit visą turimą dėmesį būtent į tą faktą. Žinau, gyvenimas sukasi greitai – viena ranka velkatės striukę, kita rišatės batų raištelius ir galvojate apie po penkiolikos minučių vyksiantį susitikimą.. Šmėsteli mintis, kad reikia įsidėti raktus, bet po poros sekundžių Jūs jau galvojate apie ką nors kitą.

3. Loci metodas veikia!

4. Neseniai pasirodė informacija, kad didelę įtaką darbinei atminčiai daro miegas. Ir iš tikrųjų, kai pagalvojau, supratau, kad per šias savaites miegojau per trumpai. Stenkitės išsimiegoti, bent netrukdomas 8 valandas per dieną.

5. Atsiminkite ką nors malonaus, įvykusio pakankamai neseniai. Prisiminkite kaip atrodė aplinka, kokios buvo apėmusios emocijos, aplinkiniai garsai, kvapai, spalvos. Tai prajudins jūsų smegenis ir privers geriau atsiminti dabartinę situaciją.

6. Em.. pamiršau :)

Veidai Lietuvos banknotuose

Vakar kalbant su draugais, diskusijos tema pasisuko apie Lietuvos popierinius pinigus. Kaip dažniausiai ir būna analizuojant temas, viskas pasisuko į tai – kad pinigais visko nelemia, lemia didelis jų kiekis. Na, bet kalbėsiu ne apie tai. Mus sudomino eksponatai “gyvenantys ant pinigų” – iškilieji Lietuvos veikėjai.

Skaičiuojant visus dabartinėje Lietuvoje išleistus banknotus, jų yra/buvo devyni. Kiekviename iš jų pavaizduotas puikiai žinomas, ar bent gerai matytas asmuo. Išskyrus vieną, kurio ypatingos veiklos ar didžių darbų pradžioje net neatsiminėm. Lengvai atgaminom tik jo profesiją ir gimimo vietą. Keista. Nes visus kitų nuopelnus galėjom vardinti neužsikirsdami.

Žiūrėkim nuo pradžių. Vieno lito herojė – Žemaitė. Manau dauguma nemirktelėję pasakytų – garsi rašytoja, daug rašiusį apie kaimo buitį. Kiti prisimintų ir jos darbą „Marti“. Judant toliau sutinkame vyskupą Motiejų Valančių – blaivininką, švietėją, priespaudos metais žadinusį tautą. Atsimenu, net jo gimtinę – Nasrėnų kaimelį.. Penkių litų banknote pavaizduotas Jonas Jablonskis. Čia truputėlį sunkiau, bet pagalvojus keletą minučių manau daugelis prisimintų, kad būtent šis žmogus davė tai, ką mes visi naudojame kasdieną – dabartinę lietuvių kalbą. Dešimties litų nominalo atvaizde – Darius ir Girėnas. Legendiniai lakūnai perskridę Atlantą lėktuvų „Lituanika“. Asmeniškai net sunku šį milžinišką pasiekimą sudėti į vieną eilutę.. Maironis – nemažiau garsi Lietuvos asmenybė, kurio darbus gali deklamuoti daugelis. Paliekame dvidešimties litų „pinigą“ ir judame prie stambiausiųjų kupiūrų. Pirmoji jų – Jonas Basanavičius. Vėl gi – sunku trumpai nusakyti šio žmogaus indėlį. Turbūt svarbiausias žmogus paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę. Šimto lito „atstovas“ – Simonas Daukantas, istorikas, rašytojas, pirmosios lietuviškos istorijos autorius. Stambiausioje – penkių šimtų litų kupiūroje puikuojasi Vincas Kudirka – lietuviško himno, arba tautiškos giesmės žodžių autorius.

Ką praleidau? O gi dviejų šimtų litų banknotą ir jo „portretą“ – Vydūną. Na, jis buvo.. istorikas. Ne, filosofas. Lyg mažojoje Lietuvoje gyveno. O ką parašė, ką nuveikė – mistika. Vokietijos pilietis. Na to jau perdaug. Ir dar tokioje garbingoje vietoje? Paklauskit kaimuose, kas jis per veikėjas. Beveik garantuoju, kad išgirsite „kosmonautas“ ar panašius atsakymus.. Čia jus ir palieku su atviru klausimu – neturėtų valstybinėje valiutoje atsispindėti tik patys garsiausi jos atstovai kurių nuveiktais darbais nereiktų abejoti..?