2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Sėkminga investicija


regolare nuotrauka

Nuo vakar pradėjau skaičiuoti visas išlaidas. Absoliučiai visas, nes paprasčiausiai atsibodo klausimas mėnesio gale - kur dingo pinigai. Dabar viskas sistemiškai ir buhalteriškai - kiekvienas čekis paimamas, užrašomi paaiškinimai ir padedamas saugoti. Prie viso to, dar sudarinėju mėnesinius pirkimo sąrašus, ko tikrai reikia, kad išvengti šlamančiųjų mėtymo, Tiesa, dar nežinau, ar ilgam užteks kantrybės..

Pagalvoju, kad gal ir gerai, kad tokia finansinė situacija atėjo į Lietuvą. Iki šiol niekaip neprisiruošdavau tiksliai sekti savų finansų, o ir pirkinių atsirasdavo ne itin reikalingų. Dabar kanors perkant, manau reikia tikrai apgalvoti ne vien "ar šis daiktas man tikrai reikalingas", bet ir "ar aš galiu palaukti pusę metų/metus ir jį nusipirkti du/tris kartus pigiau". Tokią mintį pakišo vakar pamatytas skelbimas apie parduodamą mobilų telefoną - kažkada man jo taip reikėjo, kad net pirštus suko, bet kaina buvo neįkandama. Niekada nesu mokėjęs už mobilų telefoną daugiau kaip šimto litų, todėl 1000 man išvis astronominis skaičius. Vakarykščiame skelbime puikavosi "normali" kaina - 200 lt. Kas pirkot už tūkstantį, na, labai gaila :)

Daiktų nuvertėjimas neišvengiamas. Faktiškai reiktų pirkti aukso luitus ar deimantus siekiant neprarasti investicijų. Bet dabartinėje situacijoje "taškytis" pinigais yra neprotinga. Juk šimtu procentu nesi tikras, ar rytoj dar turėsi darbą, ar trečią ryto jau stovėsi prie darbo biržos.

Tai ką daryti?! Investuoti.. į save! Pats metas mokytis naujos užsienio kalbos, išmokti žaisti šachmatais, ar net aplankyti tolimesnę šalį. Įgytų gebėjimų nesuvalgys nuvertėjęs litas, jie niekur nedings netekus darbo. Tuo labiau, kad dabar kainos krenta, nes norinčių nedaug. Žinoma, nereikia būti naiviem ir gyventi kaip gyvenus – planavimas ir taupymas šiomis dienomis lieka aukso vertės.

2009 m. vasario 9 d., pirmadienis

Norit bėgioti greičiau? Jums reikia elektros!



Na, pirštų kišti į rozetę tikrai nerekomenduoju. Bet silpna elektros srovė išties pagerina motoriką, t.y. jūsų judesius. Nors sakinys skamba kaip ištrauka iš siaubo filmo “Elektros kėdė”, tačiau tai – neseniai paskelbto mokslinio tyrimo rezultatas. Mokslininkai pasirinko 12 savanorių, kurie kasdien atlikdami įvairius pratimus, mokindavosi naudotis vairalazde (joystick). Užduotis – kaip įmanoma greičiau ir tiksliau vedžioti žymeklį laviruojant tarp kliūčių kompiuterio ekrane. Viskas buvo pakankamai sudėtinga, siekiant, kad dalyviai bėgant laikui tobulėtų.

Vieno bandymo metu, prie šešių dalyvių galvų nuspręsta prijungti elektrodus, per kuriuos buvo leidžiama silpna elektros srovė. Buvo stimuliuojama smegenų dalis, atsakingą už judesius. Po penkių dienų bandymų paaiškėjo, kad ta grupė, kuri gavo elektros dozę, su užduotimi susidoroja ženkliai geriau – tiek greičiu, tiek tikslumu.

Viena vertus, toks rezultatas džiugina – ne už kalnų dar viena priemonė, leidžianti pagerinti savo fizines galimybes, kita vertus – labai jau niūriai atrodo smegenų, prijungtų prie metalinio korpuso, vaizdinys..

2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Stereograma ir autostereograma

Stereograma - optinis rezultatas, sukuriantis 3D efektą iš dviejų 2D paveiksliukų. Tokį efektą leidžia pasiekti sudėtingos aparatas pūpsantis mūsų galvose - smegenys. Įdomu, kad anksčiau buvo manoma, kad gylio suvokimas vyksta žmogaus akyse, bet 1959 metais amerikiečių psichologas įrodė, jog tai - sudėtingas neurologinis procesas. Stereogramos atsirado pakankamai seniai, dar XIX amžiuje. Anksčiau jos būdavo gana paprasto pobūdžio - dvi trupėlį skirtingos nuotraukos, kurias peržiūrint specialiu aparatu - stereoskopu, būdavo gaunamas drijų dimensijų (dalinai) vaizdas.


Tiriant šį fenomeną toliau, buvo atrastos vadinamosios autostereogramos. Tai - tie stebuklingi paveikslėliai, kuriuose pavaizduota visiška makalynė, bet ilgainiui tarsi iš oro atsiranda patys įvairiausi objektai, tarsi kabantys erdvėje. Tik pamatęs autostereogramas nesugebėjau nieko jose pamatyti - tarstelėdavau "nesamonė" ir numojęs ranka daugiau nebandydavau. Atsitiko taip, kad prieš keletą metų lentynoje radau knygą, kurioje buvo gausybė šių "stebuklingų" paveikslėlių. Tada daviau sau žodį ne tik juos pamatyti, bet ir išsiaiškinti kaip tiksliai jie veikia. Dabar, nebežinau kas buvo sunkiau.. :)

Pradėsiu nuo veikimo principo, kuris yra genialiai paprastas. Autostereogramos principas paremtas mūsų sugebėjimų matyti stereo vaizdą. Smegenys apdorodamos atskirų akių matomus taškus suformuoja gylio pojūtį ir taip mes suprantame, kad matomas objektas yra trimatis, tačiau, kai jos mato vienodai pasikartojantį vaizdą, joms tampa sunku suderinti abiejų akių matomus vaizdinius. Jei šio vaizdo pasikartojimas horizontalus, atpalaiduojant žvilgsnį galima truputėlį pasukčiauti ir priversti smegenis sujungti kairės ir dešinės akies matomus vaizdinius. Tokiu principu ir paremti "iš niekur" atsirandantys paveiksliukai.
BET. Bet norint priversti atsirasti trijų matmenų objektui, reikia žengti dar toliau. Reikia padaryti taip, kad iškilę objektai galėtų būti skirtinguose gyliuose - vienas taškas iškilęs tik truputį, kitas - kaip įmanoma daugiau. Čia vėl neapsieinama be košelės kaukolėse:) Kuo mažesni tarpai tarp pasikartojančių objektų, tuo labiau jie "iškils" į juos teisingai žiūrint.



Kaip matote iš viršuje esančio paveiksliuko (paspauskite ant jo, norėdami pamatyti didesnį vaizdą), tarpai tarp tigrų figūrėlių yra mažiausi, todėl jie erdvėje iškils labiausiai.

Ir nors elementarią stereogramą, ar autostereogramą galite sukurti ir patys, sudėtingom daug paprasčiau naudoti kompiuterius. Viskas ko reikia - turėti trimatį objektą. Tada gaminamas vadinamasis gylio antspaudas - padaromas nespalvotas to objekto atvaizdas: tamsios spalvos žymi labiausiai įdubusias vietas, o šviesios - iškilusias. Belieka pasirinkti pasikartojantį paveiksliuką (pattern) ir voila, kompiuteris atsižvelgdamas į gylio antspaudą pritraukdamas ar pastumdamas "patterną" paslepia išsirinktą objektą.
Taigi, taip viskas ir kuriama. Turbūt dabar jau netveriate savam kailyje ir grasindami akmenimis reikalaujate duoti "tų stebuklingų paveikslų" ir paaiškinti kaip juose kažką įmatyti. Deja, čia manau aš bejėgis. Kad ir kaip man pačiam aiškino jau tai padaryti mokantys, nesugebėjau, kol netyčia pavyko sukurti savitą techniką. Tačiau egzistuoja bendri patarimai.

Paveiksliukus geriausia turėti popieriniame formate ir viską daryti itin gerai apšviestoje patalpoje (!). Pirma technika - paimkite paveiksliuką ir pridėkite jį prie pat akių. Nesukonsentruodami žvilgsnio, iš lėto atitraukinėkite autostereogramą. Kiek atitraukinėti? Nėra tikslaus centimetrų skaičiaus. Tai galite nustatyti tik jūs patys. Pabandykite pritraukti paveiksliuką ir vėl po truputį nustuminėti. Antroji technika suveikia dažniau. Autostereogramą laikykite ~15-20cm atstumu nuo veido, bet žvilgsnį koncentruokite "už paveiksliuko" - padarykite jį išsiliejusį. Lėtai pastumdykite paveikslą pirmyn, atgal, tačiau žvilgsnio į jį nekoncentruokite.
Kažkuriuo metu vaizdas pasikeis ir neryškiame paveiksliuko fone pradės atsiradinėti trimatis objektas. Labai sunku tai aprašyti, tačiau vaizdas užburiantis. Galiu paguosti, kad tai - kaip važiavimas dviračiu. Kartą supratus kaip, mokėsite visą gyvenimą. Tik nepamirškite gero apšvietimo!
Pabaigai pateikiu nuorodą su daugybe autostereogramų pavyzdžių. Sėkmės!