2008 m. sausio 10 d., ketvirtadienis

Prietarai

Išties, prietarai - keistas reiškinys mūsų gyvenime. Ilgą laiką iš šalies stebėjęs žmones, pamačiau, kad mes gyvename prietarų pasaulyje. Aišku nėra taip, kad kiekvienas spjaudosi pamatęs juodus katinus, tačiau savotiškus 'ritualus' atlieka daugelis.

Dažniausiai, pabrėžtinai prietaringais būna vyresnio amžiaus žmonės: negerai sveikintis tarpdury, negerai valgant laikyti šaukštą vienaip, šakutę kitaip, duoną ne ta puse padėjai ant stalo, nešvilpauk.. Keista. Rodos užtenka į piniginę įdėti kinišką monetą su raudonu siūlu - ir turtingi metai garantuoti, prieš išeinant pasižiūrėti į veidrodį ir kelionė bus sėkminga. Paprasta kaip du kart du. Bet kažkodėl, kiek kartų bandžiau, nei turtingesniu tapau, nei labiau sektis ėmė.

Kas lemia, kad prietarais taip pasitikima? Manau, mes pernelyg nuvertiname saviįtaigos galią. Nutikus kokiam nors įvykiui, mes linkę jį labiau sieti su per kelią perbėgusia juoda kate, negu su savimi. Ypač prietaringi žmonės dėl automobilio avarijos kaltina penktadienį, 13 dieną, bet ne vietoje stabdžio, iki dugno nuspaustą akseleratoriaus pedalą. Neretai tokiomis 'lemtingomis' dienomis mes būname susikaustę, įsitempę, todėl visai nenuostabu, jei iš rankų iškrenta puodelis, ar druskinė.. Tačiau dažnas pagalvoja: "Viskas. Gi penktadienis ir dar trylikta.. Man šakės (grėbliai, kirviai, p%$$&ts)".

Tiesa, keistai pasitvirtinančių prietarų turėjau ir aš. Turbūt įdomiausias jų yra susijęs su egzamino klausimų traukimu. Atsimenu, dar pačiame pirmame bakalauro studijų semestre, egzaminams ruošiausi ypač skrupulingai. Deja, klausimų traukimas nenusisekė: išsitraukiau būtent tuos klausimus, kuriuos mokėjau prasčiausiai. Tas pats pasikartojo ir kitame egzamine. "Nesėkminga ranka ir tiek..", pagalvojau ir nuo tos akimirkos pats klausimų nebetraukdavau, juos ištraukdavo krizenantys dėstytojai (išgirdę mano teoriją), arba kursiokai. Rezultatais nesiskųsdavau: nors dažniausiai klausimai nebūdavo patys idealiausi, tokia nesekmė kaip pirmame kurse, nepasikartojo. Tiesa, atsirado du dėstytojai, kurie griežtai atsisakė ištraukti ir liepė tai daryti man pačiam. Abu kartus gavau 10. "Likimas ne kitaip.."

Profesorius Richard Wiseman iš Hardfortšyro universiteto paaiškino aistrą prietarams, "žmonių noru susikurti iliuziją, esą įmanoma kontroliuoti savo gyvenimą". Profesoriaus nuomone, dažnai šis noras būna toks stiprus, kad skatina juos tikėti prietarais nepaisant visų mokslo ir technikos pasiekimų.

Tiesa, vakar, galvodamas apie šį straipsnį, surizikavau ir egzamino bilietą traukiau pats. Gavau gražų devynetą. Taip paskutinis mano prietaras sudužo į šipulius.

O Jūs ar tikite prietarais? Kokius keisčiausius prietarus esate girdėję?

5 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Aš tai manau kad prietarai kilo tuo pačiu pagrindu kaip ir religijos civilizacijų kūrimosi laikais - nes tai buvo paprasčiausias būdas paaiškinti daugelį dalykų. Pvz. prietaras nevaikščioti po kopėčiomis - juk iš tikrųjų naudinga įskiepyti neatsakingiems vaikščiotojams įprotį, kad jei dažnai po jomis lankysis tai būtinai atsitiks kas nors blogo...

Anonimiškas rašė...

Taiklus pastebėjimas, tačiau kaip paaiškinti tokius absurdus kaip: "Nedėk šukų ant stalo - namie pykčiai bus"? :)

Anonimiškas rašė...

Nu, cia gal ne i tema, bet se jums keli prietarai:
Issipyle druska - susipyksit;
Issipyle cukrus - bus taika;
Issipyle kokainas - laukite nuostabiu pojuciu ir fantastiniu vaizdu;
Nukrito sakute - kazkas ateis;
Nukrito saukstas - kazkieno rankos is uzpakalio auga;
Nukrito varpa - viskas, niekas niekur neskuba;
Nukrito muilas - laukite netiketumu;
Kregzdes skraido zemai - laukite lietaus;
Karves skraido zemai - issipyle kokainas;
Skilo veidrodis - lauk bedos;
Truko kelnaiciu gumute - laukia didele geda (na, arba maza);
Truko prezervatyvas - geriau butu skiles veidrodis...;
Niezti nosi - gersite;
Niezti kirksni - lankysites pas daktara;
Niezti uzpakali - bus nuotykiu...;

Lietuvos folkloras;)

Anonimiškas rašė...

Dar galėčiau pridėti iš psichologinės pusės.
Kai koks nors prietaras/horoskopas išsipildo - žmogus ilgai atsimena, bet kai jis neišsipildo - greit apie tai užmirštama.

Panašiai žmogaus psichika veikia su loterijom - laimėjau ilgai atsiminsiu ir vis visiems pasakosiu. Pralaimėjau 20 kartų iš eilės (oi tikrai?:)

A.P. rašė...

įdomi informacija.
o loterijoje laimėjusi esu... :)tikrai , dar sovietmety , Vilniaus autobusų stotyje toks diedukas pagaliukus sunumeruotus turėjo, o išmetus kauliukus paaiškėjo, kad visi 4 skaičiukai sutapo. Laimėjau tada 200 rublių. TADA TAI BUVO PINIGAI!Turbūt sutapimas, kad tądien dar 10 rublių radau prie autobuso...
pamiršti negaliu tos sėkmingos dienos... jau greit 20 metu bus praėję...