Prieš keletą savaičių iš vieno neprisistačiusio skaitytojo sulaukiau įdomaus komentaro su dar įdomesne nuoroda apie “liekamuoju” vaizdu paremtą iliuziją. Iš tikrųjų nepaprastai domiuosi tokiais dalykais, o trumpame filmuke išvystas efektas tikrai užkabino, todėl kurį laiką domėjausi šia tema ir rinkau informaciją. Dabar noriu ja pasidalinti ir su jumis. Minėtas filmukas pristatė efektą, žinomą “Įdubusios kaukės” pavadinimu (Hollow Mask Effect).
Šį fenomeną 1973 metais pasauliui parodė profesorius Ričerdas Gregoris (Richard L. Gregory). Prieš bandymą jį paaiškinti privalu jį pamatyti, todėl pateikiu nuorodą, kurią ir man pasiūlė jau minėtas skaitytojas. Fone kalbantis balsas, mano jau minėto profesoriaus R. Gregorio.
Jei labai susikaupsite ir stebėsite kitoje kaukės pusėje esančius šešėlius, įdubusią kaukę galima matyti truputėlį ilgiau, tačiau ji vistiek tampa iškilusia ir kas įdomiausia, sukasi į kitą pusę!
Mūsų įprotis matyti veidus iškilusius yra toks stiprus, kad smegenys ignoruoja signalus, rodančius, kad veidas tikrai įdubęs. Užfiksavus veidą, tampa nesvarbūs net šešėliai, rodantys jo įdubimą. Smegenys taip pat dviprasmiškai interpretuoja akių pateikiamą stereoskopinį vaizdą – pasaulyje iškiusių objektų kur kas daugiau nei įdubusių. Efektas kur kas silpnesnis, jei kaukė apverčiama, o stipriausias matant įprastinį veidą.
Įdomiausia, kad mums pilnai suvokiant, kad tai iliuzija, mes vistiek ją matome. Reikia pastebėti, kad tai neparodo, jog informacija neturi įtakos regai. Tiesiog mūsų pastabumas veikia kur kas greičiau už konseptualų supratimą. Pastebėdami tam tikras detales, mes sėkmingai naudojame nuojautą ir ankstesnius gyvenimiškus patyrimus.
Norintiem savom akim išbandyti šį efektą, siūlau išsikirpti šią drakono statulėlę, ją susilankstyti ir pasiruošti nustebti. Instrukcijos čia.
Laukiu įspūdžių!
