2007 m. rugpjūčio 10 d., penktadienis

Dainuojamosios poezijos svetainės sezono uždarymas

Į koncertą mane pakvietė kursiokė. Iš kart prisipažinsiu - nesu buvęs nė vienam tokio tipo (bardų) koncerte, tad entuziastingai priėmiau kvietimą. Nors nežinojau net kas gros tą vakarą, entuziazmas tryško pro kraštus. Atvykau pakilios nuotaikos. Prie įėjimo jau būriavosi nemažai žmonių, tiesą sakant net laukiančių skaičius nustebino. Bestoviniuodamas prie vartų, dairiausi aplink: visi su šypsenom, žvilgčioja viens į kitą, lyg tik jie žinotų kažkokią nepaprastą paslaptį. Patekęs vidun suploju rankomis - sėdėsiu pačioje pirmoje eilėje, tiesiai tiesiai prieš pat sceną. Fantastika, dar neteko tokioje vietoje būti. Net nejauku. Iš to nejaukumo einu ieškot alaus. Randu. Koncertas prasideda.
Pirmą kartą teko išgirsti gyvai grojanti Joną Čepulį. Tikrai patiko. Dar kartą įrodė - jis muzikantas - profesionalas. Su gitaristu Kristijonu atliko keletą įdomių kūrinių. Tiesa, reikia pripažinti, kad situacija tik pagerėjo, kai į sceną įžengė Ieva ir atliko nemažai stiprių gabalų duetu su Jonu. Apšildymas buvo vykęs. Liaudies motyvais paremtos dainos, energinga muzika puikiai atliekama gitaromis nepaliko abejingų. Po to į sceną beliko įžengti pačiam Gediminui Storpirčiui. Šį bardą jau esu girdėjęs. Grojo ir dainavo puikiai, gabalai gerai parinkti. Mano manymu, jo ir vėliau pasirodžiusio Andriaus dainos, geriausiai atitiko bardų įvaizdį. Minios energingas palaikymas ir ypač gausios ovacijos parodė tą patį. Ehei, nuo čia prasidėjo geriausia koncerto dalis. Dainuodami į sceną pakvietėm patį Aidą Gyniotį! Mėgstamiausias iš mėgstamiausių. Išsižiojęs išklausiau pirmą dainą - meistriškai atsakydamas į Gedimino kvietimą, Aidas savo stiliumi jam padėkojo. Nerealiai, plojau iki delnai paskaudo. Na o tada geriausia dalis. Yra jo tokia daina, tiesa sakant pavadinimo net nežinau, bet dainuoju vos ne kasdien. Limpanti ir šiaip kažkaip labai patinka - "Už jūros mėlynas smėlis...". Kam teko girdėti, tikrai žino apie ką aš:) Seniai svajojau ją išgirsti gyvai.. Pagalvojus, gal ji ir vadinasi "Už jūros". Matomai taip ir yra.. Taigi. Dainuojant ją, reikia šiek tiek pašūkčioti. Kas yra nepaprastai linksma, ypač kai tų šūkaliotojų daug. Viskas prasidėjo puikiai, pirmą kartą žinau dainos žodžius, dar ir pašūkčiot su minia yra proga. Bet. Bet aišku visi išsiderino po pirmo posmo:) Po eilinės Aido humoro dozės, visi užbaigiam dainą nepaprastai smagiai. Sėdžiu išsišiepęs nuo ausies iki ausies, svajonės pildosi. Įdomu buvo paklausyti ir jaunųjų talentų: Aido vadovaujamų dainuojančių aktorių, pasivadinusių "Išsiskleidę žiedai" ar kažkaip ten:) Kas buvo renginyje gal geriau atsimins. Dainavo nepaprastai šauniai. Atmosfera pasidarė tiesiog nepriimtinai gera. Tad beliko audringai sutikti patį Andrių Kaniavą. Na žiūrovai jį, tarkim, gana energingai sutiko. Tokių ovacijų dar nebuvo sulaukęs nė vienas atlikėjęs po savo pasirodymo. O čia tik atėjo žmogus į sceną.
Bet turiu pripažinti - buvo už ką plot.. Andriaus dar nebuvau girdėjęs gyvai, tad pasirodymas švelniai tariant, paliko įspūdį. Tikrai. Labai įspūdį.. Neveltui pirmasis sulaukė biso, o gėlės vos tilpo į abejas rankas. Tikrai neveltui. Koncerto pabaigoje pasidarė nemaloniai šalta, bet į sceną įsiveržė trys energingi muzikoriai - Domantas Razauskas ir jo du draugai: vienas iš Egipto, kitas iš Indijos. Pradžioje klausiau gana abejingai. Na neabejingai, bet nė velnio nesitikėjau, kad sulauksiu tokios fiestos. Kas ten dėjosi, sunku nusakyti. Man asmeniškai turbūt labiausiai patikęs pasirodymas (sorry Aidai ir Andriau:)) Domanto kolega iš Indijos grojo bent 5iais instrumentais (trimitas, fleita, dūdelė ir daug ten visokių kitų, kurių pavadinimo nežinau). Nebegalėjau nusėdėti, kai susijungė gitara, fleita, būgnai. Some kind of folk-electric music. Visiškai nerealu. Poto sekė regio stiliaus gabaliokas išjudinęs visą auditoriją, ir dar keletas bombų. Bisas užtarnautas sąžiningai. Tiesa gana keista, bet plojimų mano manymu nebuvo tiek, kiek šie energija sprogstantys muzikantai užsidirbo. Na nieko, bent aš rėkiau ir plojau kiek galėjau. Stačiai nerealu. Nelauktai koncertas ir pasibaigė.. Tačiau emocijų užtaisas liko. Reziumuojant galiu teigti, kad tai - vienas geriausių koncertų kuriame teko būti. Superb.


Tiesa, neviskas buvo taip puiku: kilo grėsmė gauti eilinę lietaus dozę. Ale matomai suveikė Aido dainelė prašiusi nelyti;) Prisimenant neseniai šį gyvenimą palikusį Laimoną Noreiką, į sceną buvo pakviesta kažkokia mergina. Skaitė lyg eiles, lyg kažkokią prozą. Visiškai nepatiko, itariu ne man vienam. Kurių galų ji ten lindo taip ir nesupratau. Na nieko.

Prisižadėjau sau į šį koncertą būtinai užsukti ir kitais metais.. Tiesa, dabar neatsimenu, kas, bet prieš grodamas ištarė: "Skanaus". Aš šyptelėjau. Girdėta kažkur.. :)

Komentarų nėra: