Pirmiausia sveikinu visus su viena linksmiausių pavasario švenčių - Velykomis!
Nėra Velykos tokios ypatingos lyginant su Kalėdomis (kur dovanos?:), tačiau man ši šventė pirmiausiai patinka, jog švenčiama nors minimaliai laikantis tradicijų. Kalėdos neišvengiamai susijusios su psichoze - tai lyg pop kultūros stabas. Kiekvienas save gerbiantis prekybos centras rūpinasi pranešti apie šį įvykį bent dviem savaitėm anksčiau - įmestas tas pats "Best Christmas Songs / Džingl Bels" kompaktas, pigios platmasinės eglutės. Žiūri ir bloga daros. Kokia čia šventė, marketingas ir tiek.. Tuo tarpu Velykos (nors šiuo momentu už lango pūga..:) mano akimis žvelgiant šio masiškumo neturi. Galų gale kiaušinius tiek dažyti, tiek daužyti iš tiesų linksma. Atsimenu, kokį nepasitenkimą reikšdavau, kai mane, jauną vaikėzą, ištraukdavo iš kiemo ir pristatydavo marginti kiaušinių. Ironiška, bet vakar pats susiradau visus įrankius, prisėdau ir 'pagaminau' 4is mažyčius stebuklus. Ne tiek malonu matyti rezultatą, kiek džiaugtis jog tęsiu senas lietuviškas tradicijas. Norisi tikėti, kad nesu toks vienintelis, kuriam sintetinis džiaugsmas bei dirbtinės eglės sukelia atmetimo reakciją. Norisi tikėti, kad nepaprastai gražios ir sveikintinos tradicijos išliks, nepaskęs masiškumo gniaužtuose. O tu, kuris skaitai šį tekstą, nudažei nors vieną kiaušinį? Ne? Pradrybsojai prie televizoriaus? Griebk kokius tik nori įrankius ir pirmyn :) Juk nesunku skirti 10 minučių? Blogiausiu atveju pasiguosi aplinkiniams: neišėjo nieko, nes meno mūza išvyko valgyti Velykinių pusryčių :)
Su gražia Pavasario (nors ir snieguota) švente.
Nėra Velykos tokios ypatingos lyginant su Kalėdomis (kur dovanos?:), tačiau man ši šventė pirmiausiai patinka, jog švenčiama nors minimaliai laikantis tradicijų. Kalėdos neišvengiamai susijusios su psichoze - tai lyg pop kultūros stabas. Kiekvienas save gerbiantis prekybos centras rūpinasi pranešti apie šį įvykį bent dviem savaitėm anksčiau - įmestas tas pats "Best Christmas Songs / Džingl Bels" kompaktas, pigios platmasinės eglutės. Žiūri ir bloga daros. Kokia čia šventė, marketingas ir tiek.. Tuo tarpu Velykos (nors šiuo momentu už lango pūga..:) mano akimis žvelgiant šio masiškumo neturi. Galų gale kiaušinius tiek dažyti, tiek daužyti iš tiesų linksma. Atsimenu, kokį nepasitenkimą reikšdavau, kai mane, jauną vaikėzą, ištraukdavo iš kiemo ir pristatydavo marginti kiaušinių. Ironiška, bet vakar pats susiradau visus įrankius, prisėdau ir 'pagaminau' 4is mažyčius stebuklus. Ne tiek malonu matyti rezultatą, kiek džiaugtis jog tęsiu senas lietuviškas tradicijas. Norisi tikėti, kad nesu toks vienintelis, kuriam sintetinis džiaugsmas bei dirbtinės eglės sukelia atmetimo reakciją. Norisi tikėti, kad nepaprastai gražios ir sveikintinos tradicijos išliks, nepaskęs masiškumo gniaužtuose. O tu, kuris skaitai šį tekstą, nudažei nors vieną kiaušinį? Ne? Pradrybsojai prie televizoriaus? Griebk kokius tik nori įrankius ir pirmyn :) Juk nesunku skirti 10 minučių? Blogiausiu atveju pasiguosi aplinkiniams: neišėjo nieko, nes meno mūza išvyko valgyti Velykinių pusryčių :)
Su gražia Pavasario (nors ir snieguota) švente.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą