Nors teoriškai istorija apie žvejyba, manau įdomu bus netik žvejams. Taigi, ...
Savaitgalį nuspredžiau praleisti sodyboje, Širvintų rajone. Atvažiavau penktadienį, iškart po darbo. Išlenkęs porą alaus nulėkiau prie upės, nors toje pradinėje stadijoje (aukštupys) ji panašesnė į upelį. Atsisėdau prie kranto ir išsivyniojęs, užmečiau meškerę. Po poros minučių, į krantą keliavo stambi raudė. Gera pradžia. Alaus ir sėkmingo kibimo paveiktas, sėdžiu laimingas, švilpauju. Štai antra raudė, dar didesnė keliauja. Atkabinęs nuo kabliuko, paleidau atgal ir tuo metu pastebėjau, kad prie vienos medžio šakos, kitoje upės pusėje šokineja žuvis. Staigiai pakeičiu masalą ir švystelnu plūdę į tą vietą. Vos spejus plūdei pasiekti vandenį, paviršių kažkas stipriai sujudina. Įsitempęs laukiu kibimo.. Plūdė keliauja palei srovę, tačiau tarytum per greitai. Užkertu. Per rankas gaunu tokį smūgį, kad meškerė vos neišlekia iš rankų. Jaučiu, kad anam gale kažkas didelio, labai labai didelio. Nors kyla mintis atleisti stabdį, meškerę iš rankų taip plėšia, kad tokiosgalimybės neturiu. Ot velniava, pagalvoju, tiek teorijos priskaityta, bet atėjus kritinei situacija, sausa teorija atrodo apgailėtinai.. Mano pagautas milžinas diktuoja savo tempą, su įniršiu neria link žolių. Išgirstu tik trumpą pokštelėjimą, o meškerė staiga palengvėja. Nutrūko rūpūžiokas.. Suvynioju valą, ogi kabliukas atlenktas kaip plonytė viela.. Rankos kojos dreba, per visą kūną eina pagaugai. Kalbu trumpai, rusiškai gal dešimt minučių. Po kurio laiko bandau vėl žvejot, bet iš galvos neišeina ta milžiniška žuvis ir susinervinęs patraukiu atgal namo.
Day 2
Sulaukęs vakaro vėl judu link upės. Šį kartą išsirenku kitą vietą, vistiek nesitiki, kad paslaptingasis monstras tūnos ten pat ir lauks mano masalo. Susitvarkau meškerę, aukšles lupu viena po kitos. Rodos geras poilsis garantuotas. Kairėje upės pusėje pamatau žaidžiantį bebrą. Jų šioje upės dalyje gana gausu. Nekreipiu dėmesio ir toliau žvejoju. Staiga matau, kad bebriokas ramiai plaukia po vandeniu upės viduriu. Akimis išmatuoju atstumą. Ėėėė, dar mano plūdę užkliudys. Bingo. Plūdė neria ir varo paskui bebrą. Juokiuosi, bet ką daryt. Pagavau bebrą. Na bebras ne žuvis, lengvai neištrauksi, bet kažką daryt reikia, valas ir plūdė juk mano. Lėtai atveržiu ritės stabdį ir pasiruošiu lyg kovai su stambia žuvim. Pajuntu, kad bebras "užkibo". Reik traukt, kas belieka. Čia prasideda komedija. Būtų kas matęs, kaip žvejys su meškerę bandė ištraukt bebrą.. Tas sveria ne kilogramą ir ne du, plius vien uodega kokį pasipriešinimą sudaro. Po dešimt sekundžių bebras rodos supranta, kad kažkas jam neleidžia plaukt, mosteli uodega. Pokšt. Suskamba nutrūkęs valas. Krizendamas suvynioju, bet iškart apima pyktis, nelemtas upės gyventojas iš paskos nusinešė paskutinę plūdę!
Oh well, ką čia bepriveiksi. Susidedu daiktus ir namo. Visi namai lūžo išgirdę nuotykius.
Tiesa, kai pagalvoju, mano didžioji žuvis užkibusi pirmą dieną buvo greičiausiai ilgų dantų ir uodegos atstovas, kurį pagavau sekančią dieną. Tiek tos mano laimės:)
P.S. Iškilusią plūdę radau kitą dieną, tad bebrui žalos nebuvo padaryta. Na nebent tas sekundes nesupratimo, kas jam neleidžia plaukt namolio..
Savaitgalį nuspredžiau praleisti sodyboje, Širvintų rajone. Atvažiavau penktadienį, iškart po darbo. Išlenkęs porą alaus nulėkiau prie upės, nors toje pradinėje stadijoje (aukštupys) ji panašesnė į upelį. Atsisėdau prie kranto ir išsivyniojęs, užmečiau meškerę. Po poros minučių, į krantą keliavo stambi raudė. Gera pradžia. Alaus ir sėkmingo kibimo paveiktas, sėdžiu laimingas, švilpauju. Štai antra raudė, dar didesnė keliauja. Atkabinęs nuo kabliuko, paleidau atgal ir tuo metu pastebėjau, kad prie vienos medžio šakos, kitoje upės pusėje šokineja žuvis. Staigiai pakeičiu masalą ir švystelnu plūdę į tą vietą. Vos spejus plūdei pasiekti vandenį, paviršių kažkas stipriai sujudina. Įsitempęs laukiu kibimo.. Plūdė keliauja palei srovę, tačiau tarytum per greitai. Užkertu. Per rankas gaunu tokį smūgį, kad meškerė vos neišlekia iš rankų. Jaučiu, kad anam gale kažkas didelio, labai labai didelio. Nors kyla mintis atleisti stabdį, meškerę iš rankų taip plėšia, kad tokiosgalimybės neturiu. Ot velniava, pagalvoju, tiek teorijos priskaityta, bet atėjus kritinei situacija, sausa teorija atrodo apgailėtinai.. Mano pagautas milžinas diktuoja savo tempą, su įniršiu neria link žolių. Išgirstu tik trumpą pokštelėjimą, o meškerė staiga palengvėja. Nutrūko rūpūžiokas.. Suvynioju valą, ogi kabliukas atlenktas kaip plonytė viela.. Rankos kojos dreba, per visą kūną eina pagaugai. Kalbu trumpai, rusiškai gal dešimt minučių. Po kurio laiko bandau vėl žvejot, bet iš galvos neišeina ta milžiniška žuvis ir susinervinęs patraukiu atgal namo.
Day 2
Sulaukęs vakaro vėl judu link upės. Šį kartą išsirenku kitą vietą, vistiek nesitiki, kad paslaptingasis monstras tūnos ten pat ir lauks mano masalo. Susitvarkau meškerę, aukšles lupu viena po kitos. Rodos geras poilsis garantuotas. Kairėje upės pusėje pamatau žaidžiantį bebrą. Jų šioje upės dalyje gana gausu. Nekreipiu dėmesio ir toliau žvejoju. Staiga matau, kad bebriokas ramiai plaukia po vandeniu upės viduriu. Akimis išmatuoju atstumą. Ėėėė, dar mano plūdę užkliudys. Bingo. Plūdė neria ir varo paskui bebrą. Juokiuosi, bet ką daryt. Pagavau bebrą. Na bebras ne žuvis, lengvai neištrauksi, bet kažką daryt reikia, valas ir plūdė juk mano. Lėtai atveržiu ritės stabdį ir pasiruošiu lyg kovai su stambia žuvim. Pajuntu, kad bebras "užkibo". Reik traukt, kas belieka. Čia prasideda komedija. Būtų kas matęs, kaip žvejys su meškerę bandė ištraukt bebrą.. Tas sveria ne kilogramą ir ne du, plius vien uodega kokį pasipriešinimą sudaro. Po dešimt sekundžių bebras rodos supranta, kad kažkas jam neleidžia plaukt, mosteli uodega. Pokšt. Suskamba nutrūkęs valas. Krizendamas suvynioju, bet iškart apima pyktis, nelemtas upės gyventojas iš paskos nusinešė paskutinę plūdę!
Oh well, ką čia bepriveiksi. Susidedu daiktus ir namo. Visi namai lūžo išgirdę nuotykius.
Tiesa, kai pagalvoju, mano didžioji žuvis užkibusi pirmą dieną buvo greičiausiai ilgų dantų ir uodegos atstovas, kurį pagavau sekančią dieną. Tiek tos mano laimės:)
P.S. Iškilusią plūdę radau kitą dieną, tad bebrui žalos nebuvo padaryta. Na nebent tas sekundes nesupratimo, kas jam neleidžia plaukt namolio..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą