Išplitus internetinei žinių pateikimo formai, įprasti dienraščiai susidūrė su dilema - kaip išlikti? Kaip išlaikyti savo skaitytojus? Kaip save parduoti? Pasižiūrėjus į populiariausius tinklalapius Lietuvoje, matomas naujienų portalų populiarumas (delfi, lrytas.lt, alfa.lt). Manau, kad nesu vienas, savo darbo dieną pradedantis būtent šiais interneto puslapiais. Keletas spustelėjimų ir visi šios dienos įvykiai tavo rankose. Patogu, greita, idealiai tinka gyvenant šiame skubos amžiuje. Galvoje šmėsteli mintis - o kaip su tradicine spauda? Ar artimiausias penkiasdešimtmetis bus popierinės žiniasklaidos saulėlydis?
Atsakyti vienareikšmiškai manau nėra įmanoma. Na geriau pagalvojus, tai įmanoma, tačiau vėlgi, ar šis spėjimas bus motyvuotas? Mano kuklia komunikacijos ir informacijos mokslų bakalauro nuomone, popierinis formatas iš mūsų gyvenimo nesitrauks bent artimiausius šimtą metų. Spėjimas drąsus žvelgiant į medienos sunaudojimo kreivę, tačiau neturėtume atmesti ir popieriaus iš dirbtinio pluošto sukūrimo idėjos. Jeigu problemos dėl popieriaus stokos nebebus, kas gali lemti laikraščių ir žurnalų išnykimą? Panagrinėkime, kas lemia internetinių žiniatinklių populiarumą. Pirmiausia, šie tinklalapiai beveik neriboja priėjimo prie informacijos. Tiesa, taip sakyti nėra visiškai tikslu - labiausiai priėjimą prie jų varžo naudojimosi kompiuteriu ir/ar internetu, žinių trūkumas, tačiau žvelgiant į ateitį, tikėtina, jog šie trukdžiai bus sumažinti iki minimumo. Manau jau daugeliui jūsų, gerbiami skaitytojai, kilo mintis, kad "popierinės žiniasklaidos" didžiausias minusas - mokestis. Tai galioja beveik visiems laikraščiams ir žurnalams. Aišku reiktų pasidžiaugti, kad yra ir nemokamai platinamų dienraščių – pvz. "15 min". Tačiau neveltui sakom, kad nemokamo sūrio nebūna. Skaitydami internete mes irgi mokame, tik ne taip tiesiogiai. Juk tenka žiūrėti į nuobodžias reklamas, po visą ekraną lakstančius langus su užrašais „Paspausk šį langą ir milijonas tavo!“ bei panašiais. Laikui bėgant, turėtų atsirasti ir pilnai mokamų internetinių žiniatinklių, kurie bus pigesni negu popieriniai analogai, tačiau neturės nekenčiamų reklamų.
Reiktu pereiti prie pagrindinio popierinės žiniasklaidos duobkasio - populiarumo vaikymosi. Kurį laiką stebiu spaudos kioskų languose iškabintą bulvarinę spaudą. Vos ne kiekvienam viršelyje "triuškinantys" užrašai: pvz. "PAKALTINAMA" (čia apie dviejų broliukų nužudymu kaltinama motiną) ir pan. Kodėl mes skundžiamės Lietuvoje nemažėjančiu nusikaltimų kiekiu, kai netiesiogiai juos reklamuojame? Na bet čia jau nukrypstu nuo pagrindinės temos, tebunie ši medžiaga lieka kitam straipsniui. Taigi, grįžtant prie pagrindinės istorijos linijos - populiarumo vaikymosi. Manau jis prasidėjo nuo "Vakaro žinių" ir palengva persiduoda į kitus laikraščius ir žurnalus. Tikiu, kad tokie straipsniai masina skaitytojus, taip laikraštis darosi pelningesnis ir populiaresnis. O ko daugiau jiems reikia? Nepaprastai populiarūs įvairūs turtingojo visuomenės sluoksnio detales ir gyvenimus nagrinėjantys žurnalai. Nelieka užmirštos ir paskalos. Vėl gi, laike išlieka tik vertinga ir kokybiška literatūra, ar tai būtų knygos, ar laikraščio straipsniai. Spėčiau, kad pasaulyje ir toliau tobulėjant technologijoms, spartėjant ir pingant internetui, daugybė žurnalų ir laikraščių persikels į interneto platybes. Manau daugelis Jūsų pastebėjo, kad internetiniuose žinių portaluose pateikiama video medžiaga tampa norma. Bėgant metams, įvairių teksto papildymų tik daugės, informacija bus pateikiama vis įspūdingiau ir įtaigiau.
Dar vienas liūdnas faktas – žiniasklaidoje dažnėja nešališkų ir užsakytų straipsnių. Internetiniuose portaluose juos pateikti sunkiau - galimybė vartotojams komentuoti, t.y. beveik tiesiogiai dalyvauti žinių pateikime, sudaro tam tikrus apribojimus šališkumui. Čia reiktų paminėti ir naują (galbūt būsimąją) žiniasklaidos formą - blogus. Kas atsitiktu, kuriam nors žinomam blogeriui pradėjus agituoti pirkti kažkokią prekę ar balsuoti už konkretų veikėją? Greičiausiai komentaruose sulauktumėm keiksmažodžių, kritikos, o galbūt daug vartotojų apskritai nebeužeitų į tą blogą. Mano akimis žiūrint, blogai savo didžiausią potencialą atskleis po gerų penkių-dešimties metų. Tiesa, grįžtant prie popierinio formato, svarbu paminėti, jog ir jis turi privalumų: popieriuje skaityti tekstus, ypač ilgus, yra patogiau. Tačiau čia – knygų sritis. Jų išlikimą laiko sferoje greičiausiai įtakos būtent patogus skaitymas.
Visais laikais sėkmingiausiai veikdavo ta žiniasklaidos forma, kuri sugebėdavo naujienas pateikti operatyviausiai. Čia nenuginčijimą privalumą turi internetinis dienraštis. O kaip manote Jūs? Ar sulauks popierius savo "galo", ar internetas galutinai įsitvirtins mūsų gyvenime kaip pagrindinė naujienų pateikimo forma?
Atsakyti vienareikšmiškai manau nėra įmanoma. Na geriau pagalvojus, tai įmanoma, tačiau vėlgi, ar šis spėjimas bus motyvuotas? Mano kuklia komunikacijos ir informacijos mokslų bakalauro nuomone, popierinis formatas iš mūsų gyvenimo nesitrauks bent artimiausius šimtą metų. Spėjimas drąsus žvelgiant į medienos sunaudojimo kreivę, tačiau neturėtume atmesti ir popieriaus iš dirbtinio pluošto sukūrimo idėjos. Jeigu problemos dėl popieriaus stokos nebebus, kas gali lemti laikraščių ir žurnalų išnykimą? Panagrinėkime, kas lemia internetinių žiniatinklių populiarumą. Pirmiausia, šie tinklalapiai beveik neriboja priėjimo prie informacijos. Tiesa, taip sakyti nėra visiškai tikslu - labiausiai priėjimą prie jų varžo naudojimosi kompiuteriu ir/ar internetu, žinių trūkumas, tačiau žvelgiant į ateitį, tikėtina, jog šie trukdžiai bus sumažinti iki minimumo. Manau jau daugeliui jūsų, gerbiami skaitytojai, kilo mintis, kad "popierinės žiniasklaidos" didžiausias minusas - mokestis. Tai galioja beveik visiems laikraščiams ir žurnalams. Aišku reiktų pasidžiaugti, kad yra ir nemokamai platinamų dienraščių – pvz. "15 min". Tačiau neveltui sakom, kad nemokamo sūrio nebūna. Skaitydami internete mes irgi mokame, tik ne taip tiesiogiai. Juk tenka žiūrėti į nuobodžias reklamas, po visą ekraną lakstančius langus su užrašais „Paspausk šį langą ir milijonas tavo!“ bei panašiais. Laikui bėgant, turėtų atsirasti ir pilnai mokamų internetinių žiniatinklių, kurie bus pigesni negu popieriniai analogai, tačiau neturės nekenčiamų reklamų.
Reiktu pereiti prie pagrindinio popierinės žiniasklaidos duobkasio - populiarumo vaikymosi. Kurį laiką stebiu spaudos kioskų languose iškabintą bulvarinę spaudą. Vos ne kiekvienam viršelyje "triuškinantys" užrašai: pvz. "PAKALTINAMA" (čia apie dviejų broliukų nužudymu kaltinama motiną) ir pan. Kodėl mes skundžiamės Lietuvoje nemažėjančiu nusikaltimų kiekiu, kai netiesiogiai juos reklamuojame? Na bet čia jau nukrypstu nuo pagrindinės temos, tebunie ši medžiaga lieka kitam straipsniui. Taigi, grįžtant prie pagrindinės istorijos linijos - populiarumo vaikymosi. Manau jis prasidėjo nuo "Vakaro žinių" ir palengva persiduoda į kitus laikraščius ir žurnalus. Tikiu, kad tokie straipsniai masina skaitytojus, taip laikraštis darosi pelningesnis ir populiaresnis. O ko daugiau jiems reikia? Nepaprastai populiarūs įvairūs turtingojo visuomenės sluoksnio detales ir gyvenimus nagrinėjantys žurnalai. Nelieka užmirštos ir paskalos. Vėl gi, laike išlieka tik vertinga ir kokybiška literatūra, ar tai būtų knygos, ar laikraščio straipsniai. Spėčiau, kad pasaulyje ir toliau tobulėjant technologijoms, spartėjant ir pingant internetui, daugybė žurnalų ir laikraščių persikels į interneto platybes. Manau daugelis Jūsų pastebėjo, kad internetiniuose žinių portaluose pateikiama video medžiaga tampa norma. Bėgant metams, įvairių teksto papildymų tik daugės, informacija bus pateikiama vis įspūdingiau ir įtaigiau.
Dar vienas liūdnas faktas – žiniasklaidoje dažnėja nešališkų ir užsakytų straipsnių. Internetiniuose portaluose juos pateikti sunkiau - galimybė vartotojams komentuoti, t.y. beveik tiesiogiai dalyvauti žinių pateikime, sudaro tam tikrus apribojimus šališkumui. Čia reiktų paminėti ir naują (galbūt būsimąją) žiniasklaidos formą - blogus. Kas atsitiktu, kuriam nors žinomam blogeriui pradėjus agituoti pirkti kažkokią prekę ar balsuoti už konkretų veikėją? Greičiausiai komentaruose sulauktumėm keiksmažodžių, kritikos, o galbūt daug vartotojų apskritai nebeužeitų į tą blogą. Mano akimis žiūrint, blogai savo didžiausią potencialą atskleis po gerų penkių-dešimties metų. Tiesa, grįžtant prie popierinio formato, svarbu paminėti, jog ir jis turi privalumų: popieriuje skaityti tekstus, ypač ilgus, yra patogiau. Tačiau čia – knygų sritis. Jų išlikimą laiko sferoje greičiausiai įtakos būtent patogus skaitymas.
Visais laikais sėkmingiausiai veikdavo ta žiniasklaidos forma, kuri sugebėdavo naujienas pateikti operatyviausiai. Čia nenuginčijimą privalumą turi internetinis dienraštis. O kaip manote Jūs? Ar sulauks popierius savo "galo", ar internetas galutinai įsitvirtins mūsų gyvenime kaip pagrindinė naujienų pateikimo forma?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą