Muzika: Elektroninė. Akustinė. Kuri skanesnė?

Muzika – išraiškos forma laiko terpėje, naudojant garsų ir pauzių struktūrą. Tokį šio reiškinio apibūdinimą pateikia Wikipedia. Nors apibrėžimas skamba mįslingai, kas yra muzika žino visi. Viena visuomenės dalis tai priima tik kaip foną darbe, kita leidžia šimtatūkstantines sumas muzikinės aparatūros pirkimui ar konstravimui. Pasaulis įvairus, nuomonės taip pat. Jei jums muzika apsiriboja radio įjungimu kartą metuose, galite ramiai uždaryti šį langą ir praleisti artimiausias penkias minutes prasmingiau. Jei Jūs nepriklausote šiai kategorija, varom toliau.
Nors muzikos rūšių yra begalė, manau viena iš jų yra nepelnytai menkinama. Tai - elektroninė muzika. Mintis parašyti šią publikaciją kilo todėl, kad paprasčiausiai atsibodo girdėti tokius teiginius: "Kas čia per bumčikas, junk normalią dainą". "O pas jus nėra normalios muzikos?Na ten kur dainuoja". Stop. Manau čia reikia padaryti pauzę ir pagalvoti - kuom ta "nenormali" muzika yra tokia jau nepriimtina?
Nenoredamas Jus užversti krūva techninės informacijos apie tai, kaip kyla muzika, rašysiu trumpai: norint sukurti bet kokio tipo muziką, turime išgauti garsą. Akustinėje muzikoje garsas išgaunamas fiziškai, dažniausiai rankomis, pirštais, lūpomis. Elektroninėje muzikoje garsas sukuriamas nebe fiziškai, tačiau jį taip pat sukomponuoja žmogus. Neabejotinai, senoviniai instrumentai žmonėms labiau įprasti negu vienokio ar kitokio pobūdžio sintezatoriai. Tačiau, patį darbą jie atlieka vienodai gerai - išgauna garsus, kurių pagalba atlikėjas kuria muziką. Neabejoju, kad vieni iš tų, kurie visiškai nevertina elektroninės muzikos negali susitaikyti su ta mintimi, kad tiek ši muzika yra analogiška akustinei. Vienas iš geriausių to fakto įtvirtinimo pavyzdžių - sunkios techno muzikos ir simfoninio orkestro sintezė Jeff Mills kompiliacijoje Blue Potential. Kritikai pripažino, abi muzikos šakos yra nepakartojamos, o sėkmingas jų sujungimas dar kartą pademonstravo, kad tai ta pati, bet kitomis priemonėmis išreikšta muzika.
Sutinku, prastą gabalą su kompiuteriu ar sintezatoriumi sukurti lengva. Valanda copy paste principo ir kuom ne hitas? Prastą gabalą. Būtent. Prastą. Kokybiškos, profesionalios, autoriaus mintį išreiškiančios muzikos sukūrimas užima labai daug laiko. Tai sėkmingai atlikti sugeba toli gražu ne visi. Atkreipkit dėmesį, visa ypač prastos kokybės muzika, aka ruskii pop ir Pūkas & Friends (gerbėjai nesupykit) yra paremta foniniu bum bum, kuris yra sukurtas prasčiausia muzikos kūrimo programa. Tokia muzika neturi būt maišoma su tikrąja elektronika. Norėdami užbaigti visus ginčus, akustiškai pagrįstos muzikos atstovai dažnai sako: "buka ta muzika, bumsi, nėra minties, nėra idėjos". Laba diena! Nėra minties? Visiškai nesutinku - pati mintis yra labiau užkoduoda, nėra pateikta ant lėkštutės, ją reikia mokėti suprasti, iškoduoti.
Žinoma jokiu būdu nekritikuoju akustinės muzikos. Ją klausau taip pat su mielu noru, pats kažkada grojau vienu lietuvių liaudies instrumentu. Garsas skleidžiamas įprastų instrumentų turi savo šarmo ir žavesio.
Reziumuojant norėčiau visiems palinkėti atrasti elektronikos pasaulį, o pradėti galima kad ir nuo pačios tikriausios legendos - Kraftwerk. Tikras sausainis ausims. Skanu.
Aš asmeniškai klausau pačią įvairiausią muziką. Neseniai buvau klasikos koncerte (J. S. Bacho jei kam įdomu), šiuo metu klausau Dave Clark technoidinius pasilinksminimus. Ryt kulniuosiu nusipirkt Jurgos Instrukciją. Viva música!