Sėkminga investicija

regolare nuotrauka

Nuo vakar pradėjau skaičiuoti visas išlaidas. Absoliučiai visas, nes paprasčiausiai atsibodo klausimas mėnesio gale - kur dingo pinigai. Dabar viskas sistemiškai ir buhalteriškai - kiekvienas čekis paimamas, užrašomi paaiškinimai ir padedamas saugoti. Prie viso to, dar sudarinėju mėnesinius pirkimo sąrašus, ko tikrai reikia, kad išvengti šlamančiųjų mėtymo, Tiesa, dar nežinau, ar ilgam užteks kantrybės..

Pagalvoju, kad gal ir gerai, kad tokia finansinė situacija atėjo į Lietuvą. Iki šiol niekaip neprisiruošdavau tiksliai sekti savų finansų, o ir pirkinių atsirasdavo ne itin reikalingų. Dabar kanors perkant, manau reikia tikrai apgalvoti ne vien "ar šis daiktas man tikrai reikalingas", bet ir "ar aš galiu palaukti pusę metų/metus ir jį nusipirkti du/tris kartus pigiau". Tokią mintį pakišo vakar pamatytas skelbimas apie parduodamą mobilų telefoną - kažkada man jo taip reikėjo, kad net pirštus suko, bet kaina buvo neįkandama. Niekada nesu mokėjęs už mobilų telefoną daugiau kaip šimto litų, todėl 1000 man išvis astronominis skaičius. Vakarykščiame skelbime puikavosi "normali" kaina - 200 lt. Kas pirkot už tūkstantį, na, labai gaila :)

Daiktų nuvertėjimas neišvengiamas. Faktiškai reiktų pirkti aukso luitus ar deimantus siekiant neprarasti investicijų. Bet dabartinėje situacijoje "taškytis" pinigais yra neprotinga. Juk šimtu procentu nesi tikras, ar rytoj dar turėsi darbą, ar trečią ryto jau stovėsi prie darbo biržos.

Tai ką daryti?! Investuoti.. į save! Pats metas mokytis naujos užsienio kalbos, išmokti žaisti šachmatais, ar net aplankyti tolimesnę šalį. Įgytų gebėjimų nesuvalgys nuvertėjęs litas, jie niekur nedings netekus darbo. Tuo labiau, kad dabar kainos krenta, nes norinčių nedaug. Žinoma, nereikia būti naiviem ir gyventi kaip gyvenus – planavimas ir taupymas šiomis dienomis lieka aukso vertės.

Norit bėgioti greičiau? Jums reikia elektros!

Na, pirštų kišti į rozetę tikrai nerekomenduoju. Bet silpna elektros srovė išties pagerina motoriką, t.y. jūsų judesius. Nors sakinys skamba kaip ištrauka iš siaubo filmo “Elektros kėdė”, tačiau tai – neseniai paskelbto mokslinio tyrimo rezultatas. Mokslininkai pasirinko 12 savanorių, kurie kasdien atlikdami įvairius pratimus, mokindavosi naudotis vairalazde (joystick). Užduotis – kaip įmanoma greičiau ir tiksliau vedžioti žymeklį laviruojant tarp kliūčių kompiuterio ekrane. Viskas buvo pakankamai sudėtinga, siekiant, kad dalyviai bėgant laikui tobulėtų.

Vieno bandymo metu, prie šešių dalyvių galvų nuspręsta prijungti elektrodus, per kuriuos buvo leidžiama silpna elektros srovė. Buvo stimuliuojama smegenų dalis, atsakingą už judesius. Po penkių dienų bandymų paaiškėjo, kad ta grupė, kuri gavo elektros dozę, su užduotimi susidoroja ženkliai geriau – tiek greičiu, tiek tikslumu.

Viena vertus, toks rezultatas džiugina – ne už kalnų dar viena priemonė, leidžianti pagerinti savo fizines galimybes, kita vertus – labai jau niūriai atrodo smegenų, prijungtų prie metalinio korpuso, vaizdinys..

Stereograma ir autostereograma

Stereograma - optinis rezultatas, sukuriantis 3D efektą iš dviejų 2D paveiksliukų. Tokį efektą leidžia pasiekti sudėtingos aparatas pūpsantis mūsų galvose - smegenys. Įdomu, kad anksčiau buvo manoma, kad gylio suvokimas vyksta žmogaus akyse, bet 1959 metais amerikiečių psichologas įrodė, jog tai - sudėtingas neurologinis procesas. Stereogramos atsirado pakankamai seniai, dar XIX amžiuje. Anksčiau jos būdavo gana paprasto pobūdžio - dvi trupėlį skirtingos nuotraukos, kurias peržiūrint specialiu aparatu - stereoskopu, būdavo gaunamas drijų dimensijų (dalinai) vaizdas.

Tiriant šį fenomeną toliau, buvo atrastos vadinamosios autostereogramos. Tai - tie stebuklingi paveikslėliai, kuriuose pavaizduota visiška makalynė, bet ilgainiui tarsi iš oro atsiranda patys įvairiausi objektai, tarsi kabantys erdvėje. Tik pamatęs autostereogramas nesugebėjau nieko jose pamatyti - tarstelėdavau "nesamonė" ir numojęs ranka daugiau nebandydavau. Atsitiko taip, kad prieš keletą metų lentynoje radau knygą, kurioje buvo gausybė šių "stebuklingų" paveikslėlių. Tada daviau sau žodį ne tik juos pamatyti, bet ir išsiaiškinti kaip tiksliai jie veikia. Dabar, nebežinau kas buvo sunkiau.. :)

Pradėsiu nuo veikimo principo, kuris yra genialiai paprastas. Autostereogramos principas paremtas mūsų sugebėjimų matyti stereo vaizdą. Smegenys apdorodamos atskirų akių matomus taškus suformuoja gylio pojūtį ir taip mes suprantame, kad matomas objektas yra trimatis, tačiau, kai jos mato vienodai pasikartojantį vaizdą, joms tampa sunku suderinti abiejų akių matomus vaizdinius. Jei šio vaizdo pasikartojimas horizontalus, atpalaiduojant žvilgsnį galima truputėlį pasukčiauti ir priversti smegenis sujungti kairės ir dešinės akies matomus vaizdinius. Tokiu principu ir paremti "iš niekur" atsirandantys paveiksliukai.

BET. Bet norint priversti atsirasti trijų matmenų objektui, reikia žengti dar toliau. Reikia padaryti taip, kad iškilę objektai galėtų būti skirtinguose gyliuose - vienas taškas iškilęs tik truputį, kitas - kaip įmanoma daugiau. Čia vėl neapsieinama be košelės kaukolėse:) Kuo mažesni tarpai tarp pasikartojančių objektų, tuo labiau jie "iškils" į juos teisingai žiūrint.

Kaip matote iš viršuje esančio paveiksliuko (paspauskite ant jo, norėdami pamatyti didesnį vaizdą), tarpai tarp tigrų figūrėlių yra mažiausi, todėl jie erdvėje iškils labiausiai.

Ir nors elementarią stereogramą, ar autostereogramą galite sukurti ir patys, sudėtingom daug paprasčiau naudoti kompiuterius. Viskas ko reikia - turėti trimatį objektą. Tada gaminamas vadinamasis gylio antspaudas - padaromas nespalvotas to objekto atvaizdas: tamsios spalvos žymi labiausiai įdubusias vietas, o šviesios - iškilusias. Belieka pasirinkti pasikartojantį paveiksliuką (pattern) ir voila, kompiuteris atsižvelgdamas į gylio antspaudą pritraukdamas ar pastumdamas "patterną" paslepia išsirinktą objektą.

Taigi, taip viskas ir kuriama. Turbūt dabar jau netveriate savam kailyje ir grasindami akmenimis reikalaujate duoti "tų stebuklingų paveikslų" ir paaiškinti kaip juose kažką įmatyti. Deja, čia manau aš bejėgis. Kad ir kaip man pačiam aiškino jau tai padaryti mokantys, nesugebėjau, kol netyčia pavyko sukurti savitą techniką. Tačiau egzistuoja bendri patarimai.

Paveiksliukus geriausia turėti popieriniame formate ir viską daryti itin gerai apšviestoje patalpoje (!). Pirma technika - paimkite paveiksliuką ir pridėkite jį prie pat akių. Nesukonsentruodami žvilgsnio, iš lėto atitraukinėkite autostereogramą. Kiek atitraukinėti? Nėra tikslaus centimetrų skaičiaus. Tai galite nustatyti tik jūs patys. Pabandykite pritraukti paveiksliuką ir vėl po truputį nustuminėti. Antroji technika suveikia dažniau. Autostereogramą laikykite ~15-20cm atstumu nuo veido, bet žvilgsnį koncentruokite "už paveiksliuko" - padarykite jį išsiliejusį. Lėtai pastumdykite paveikslą pirmyn, atgal, tačiau žvilgsnio į jį nekoncentruokite.

Kažkuriuo metu vaizdas pasikeis ir neryškiame paveiksliuko fone pradės atsiradinėti trimatis objektas. Labai sunku tai aprašyti, tačiau vaizdas užburiantis. Galiu paguosti, kad tai - kaip važiavimas dviračiu. Kartą supratus kaip, mokėsite visą gyvenimą. Tik nepamirškite gero apšvietimo!

Pabaigai pateikiu nuorodą su daugybe autostereogramų pavyzdžių. Sėkmės!

http://www.eyetricks.com/3dstereo.htm

Kaip būti laimingu?

Šis klausimas dabartiniais laikais manau kaip niekada aktualus, bet vienintelį atsakymą rasti tikrai sunku. Atrodytų viskas ko reikia – pinigų, dar daugiau pinigų, gero automobilio, namo, supermodelio į parankę, šlovės ir garbės. Tačiau neretas turintis visus išvardintus dalykus tarsteli, jog tai laimės neneša. O ir psichologai lyg susitarę kartoja, kad minėtieji dalykai žmogų laimingą daro tik trumpam.

Imkime pinigus kaip pavyzdį. Prisiminiau, kad dar būdamas pirmų kursų studentas kišenėje turėdavau 80 litų mėnesiui, o nelauktai sulaukęs stipendijos, kuri siekė fantastiškus 120 litų, buvau pats tikriausias ponas – ir „ant alaus“ užtekdavo ir į klubą nueiti, net namo su taksi grįžti.. Dabartinė finansinė situacija pasikeitė kaip diena ir naktis, atrodytų turėčiau gyventi kaip inkstas taukuose, bet taip nėra. Manau čia uždaras ratas – augant finansam, auga ir poreikiai.

1996 metais Minesotos universitete atlikto tyrimo duomenimis savybė jaustis laimingai yra užkoduota mūsų genuose. Bendriausiu atveju išgirdus žodį „genai“, prieš akis iškyla tėvų mums perduota informacija, tačiau šiuo atveju viskas yra sukuriama genam jungiantis dar neištirtu būdu. Taip „pagaminamas“ unikalus egzempliorius – kiekvienas iš mūsų. Pažįstu keletą žmonių, kurie, atrodytų, visada laimingi. Nėra jų gyvenimas idealus, tiesiog jie „spinduliuoja“ ir tiek.

Laimės jausmas itin stipriai pasireiškia lyginant save su kitais. Jei kitiems sekasi geriau, mes jaučiamės ne itin laimingi ir atvirkščiai. Tokio palyginimo daugiausia televizijoje, kur žvaigždės ir žvaigždūnai maudosi prabangoje, apsupti dėmesio ir šlovės. Nenorom peršasi išvada – mažiau TV žiūrėsi, laimingesnis būsi.. Bet nenukrypkime nuo temos.

Dažnam laimė asocijuojasi su tikslų įvykdymu. Deja ir čia viskas gana trapu, pasiekus tikslą, dažnai jaučiamasi dar prasčiau. Nepasakyčiau, kad baigęs savo „amžiaus“ darbą jausčiausi gerai. Atvirkščiai, atsirado kažkokia tuštuma. (Akivaizdus bandymas ją užpildyti).

Manau, pakankamai radau pakankamai vertingų patarimų, galbūt padėsiančių jums tapti bent truputėlį laimingesniais:

1. Nesiek savo gyvenimo vien su tikslų įvykdymu.
2. Dažniau kanors darykit neprašydami atlygio.
3. Stenkitės būti saikingi.
4. Gyvenkite šiuo momentu.
5. Pasiimkite į rankas gerą knygą ir atsiribokite nuo pasaulio

Būkite laimingi :)

Kuris smegenų pusrutulis Jus valdo?

Pastaruoju metu itin daug dėmesio skyriau įvairiom iliuzijom paremtom kokiu nors neįprastu smegenų veikimu. Kolkas didžiausią susidomėjimą sukėlė besisukančios moters figūros iliuzija. Principas paprastas – paveiksliukas, kuriame sukasi moters figūra. Atrodo kas čia tokio – sukasi ir tiek. Tačiau visas įdomumas – į kurią pusę ji sukasi.

Jei figūra sukasi palei laikrodžio rodyklę – jūsų smegenyse dominuoja dešinys pusrutulis, jei prieš laikrodžio rodyklę – kairysis.

Dešinys pusrutulis koordinuoja: jausmus, vaizduotę, simbolius, filosofiją, religiją, dabartį ir ateitį, tikėjimą, riziką, muziką, sportą.

Kairysis: logiką, orientavimąsi, dabartį ir ateitį, strategijas, praktiškumą, kalbą ir žodžius, skaičiavimą ir pan.

O va dabar užduotis Jums – priversti figūrą suktis į priešingą pusę! Klausiate kaip tai padaryti? Jei sukasi į vieną pusę, reiškiasi sukasi į vieną.. Che, čia ir yra kabliukas, norint galima ją „pasukti“ į priešingą. Sunku tiksliai nusakyti kaip tai padaryti. Aš sėdėjau pora minučių ir spoksojau kaip ožys į naujus vartus, bet gana netikėtai ji man apsisuko. Dabar galiu sukioti į kurią noriu pusę. Mano atveju padėjo "išsklaidytas" žvilgsnis. Visai smagu, išbandykite ir būtinai papasakokite kaip sekėsi!

Įdubusios kaukės efektas

Prieš keletą savaičių iš vieno neprisistačiusio skaitytojo sulaukiau įdomaus komentaro su dar įdomesne nuoroda apie “liekamuoju” vaizdu paremtą iliuziją. Iš tikrųjų nepaprastai domiuosi tokiais dalykais, o trumpame filmuke išvystas efektas tikrai užkabino, todėl kurį laiką domėjausi šia tema ir rinkau informaciją. Dabar noriu ja pasidalinti ir su jumis. Minėtas filmukas pristatė efektą, žinomą “Įdubusios kaukės” pavadinimu (Hollow Mask Effect).

Šį fenomeną 1973 metais pasauliui parodė profesorius Ričerdas Gregoris (Richard L. Gregory). Prieš bandymą jį paaiškinti privalu jį pamatyti, todėl pateikiu nuorodą, kurią ir man pasiūlė jau minėtas skaitytojas. Fone kalbantis balsas, mano jau minėto profesoriaus R. Gregorio.



Jei labai susikaupsite ir stebėsite kitoje kaukės pusėje esančius šešėlius, įdubusią kaukę galima matyti truputėlį ilgiau, tačiau ji vistiek tampa iškilusia ir kas įdomiausia, sukasi į kitą pusę!

Mūsų įprotis matyti veidus iškilusius yra toks stiprus, kad smegenys ignoruoja signalus, rodančius, kad veidas tikrai įdubęs. Užfiksavus veidą, tampa nesvarbūs net šešėliai, rodantys jo įdubimą. Smegenys taip pat dviprasmiškai interpretuoja akių pateikiamą stereoskopinį vaizdą – pasaulyje iškiusių objektų kur kas daugiau nei įdubusių. Efektas kur kas silpnesnis, jei kaukė apverčiama, o stipriausias matant įprastinį veidą.

Įdomiausia, kad mums pilnai suvokiant, kad tai iliuzija, mes vistiek ją matome. Reikia pastebėti, kad tai neparodo, jog informacija neturi įtakos regai. Tiesiog mūsų pastabumas veikia kur kas greičiau už konseptualų supratimą. Pastebėdami tam tikras detales, mes sėkmingai naudojame nuojautą ir ankstesnius gyvenimiškus patyrimus.

Norintiem savom akim išbandyti šį efektą, siūlau išsikirpti šią drakono statulėlę, ją susilankstyti ir pasiruošti nustebti. Instrukcijos čia.

Laukiu įspūdžių!

Ar mums reikės pardavėjų?

Pastaruoju metu supratau vieną dalyką – nieko neišmanau čiužiniuose ir nepasitikiu pardavėjais. Na gerai, čia du dalykai. Neperseniausiai prireikė naujos lovos, o pradėjus skaičiuoti, supratau, kad mano svajonė - „king size“ dydžio lova tragiškai daug kainuoja. Išeitis visada yra – daugiau uždirbti, arba nusipirkti čiužinį. Kadangi „K“ ir „Ė“ (ne, ne karvė:), todėl tenka rinktis antrą variantą. Štai čia ir supratau, kad esu visiškai žalias, o galvoje sukosi vienintelis durnas žodis, apie kurį dažnas irgi pagalvoja išgirdęs "čiužinys".

Nusprendžiau išsiaiškinti kas prie ko, ir užtrukęs keletą minučių jau žiūrinėjau šio gamintojo puslapį. Kainos džiugino, gal net per daug, todėl pasidariau įtarus. Nusprendžiau paieškoti vartotojų atsiliepimų. Beklaidžiodamas patekau į vieną puikiai žinomą forumą. Ir ką jūs manot? Minėtas forumas turėjo ištisą virtinę diskusijų apie čiužinius. Užtrukau pusdienį, bet sužinojau visas Lietuvoje esančias čiužinių rūšis, medžiagas, kietumo laipsnius, net kainas.. Skaitant 20 temą jau tvirtai žinojau kas atitinka mano lūkesčius ir piniginę, ties 40a viskas apsivertė aukštyn kojom, o perskaičius visas 50, supratau kad svarstau dilemą, paprastai vadinamą „Kuris geresnis Bmw ar Mercedes?“.

Kitą dieną nuėjau į parduotuvę ir be jokių ceremonijų susakiau ko man tiksliai reikia. Sulaukęs pritariančio pardavėjo komentaro, užsisakiau saviškį čiužinį suprasdamas, kad tikrai neperku katės maiše. Čia ir kilo klausimas – ar mums reikalingi pardavėjai?

Imkime pavyzdį – nusprendėte pirkti sumanųjį telefoną, prisijungę prie svetainės, pvz. nežinau.lt, randate visą įmanomą informaciją, praktinius atsiliepimus, testus, lyginimus.. Belieka tik išsirinkti, nueiti į parduotuvę, pamaigyti ir nusipirkti. Garantija – pardavėjas apie pirkinį žinos keliasdešimt kartų mažiau nei jūs – nuskaitys informaciją nuo reklaminės skrajutės ir protingu veidu tai atreportuos.

Žinoma, norint įsigyti vandens maišytuvą populiarios svetainės nepadės. Bet pagalbos ranką išties forumai, ar panašios formos diskusijos. Žinoma, teks skaityti pačiam. Žmonėms, turinčius daugiau $ nei iQ, ši idėja nepatiks. Kaip ir pastoviai užimtiem. Bet pagalvokite, laiką skirtą važiavimui į parduotuvę, stovėjimą eilėse, kasoje praleisite namie. O išsirinkus norimą prekę galėsite ją užsisakyti internetu. Pigiau..

O jūs ar ieškote informacijos apie prekes internete prieš jas pirkdamas, ar vis tik pasitikite pardavėjais?