2008 m. sausio 16 d., trečiadienis

Mokytis. Kitaip!



Jei dabar turėčiau galimybę ir grįžti į mokyklos suolą, taip ir padaryčiau. Ne, ne dėl romantikos, ne dėl idealizuojamos praeities, bet dėl to, kad pagaliau galėčiau garsiai pasakyti tam vienodinančiam frontui: "Aš noriu gauti tai, kas man pravers".

Prabėgo sąlyginai nemažai laiko, bet praeities atsiminimas kaip niekada sustiprėjo. Dabar labai aiškiai matau, kokią išsilavinimo spragą paliko mokykla, visais įmanomais būdais stengdamasi iš manęs padaryti "teisingai" besielgiantį pilietį - asmenį, kuris neklausia, neprieštarauja. Žmogų, be asmeninės nuomonės.

Nesistebiu, kad net prabėgus dvylikai metų nežinojau, kuo norėčiau būti, kur norėčiau pradėti savarankiškas studijas. Nenuostabu, nes buvau įpratintas ne galvoti, o daryti taip, kaip daro visi.

Po šios agresyvios kritikos turbūt nustebinsiu teigdamas, kad man mokytis patinka. Tikrai. Mėgstu kaskart atrasti kažką naujo, susidoroti su iššūkiu. Tačiau nemėgstu būti už virvučių valdoma marionete gaunančia nurodymus, ką daryti gerai, ko ne.

Nors jau baigiau bakalauro studijas, su dideliu noru pasiemiau į rankas pieštuką ir sėdau prie popieriaus lapo – mokytis piešti. Nes nemanau, kad mokytis yra žema, per vėlu ar neįdomu. Tarp pirštų laikydamas medinį pagaliuką grafito šerdimi esu laisvesnis negu kada nors buvau. Aš nebijau pavaizduoti kažką netaisyklingai, ne taip, kaip "turėtų būti", aš mokausi savo noru. Aš tai darau, nes žinau, kad mano įgytos žinios tikrai pravers, jos nebus „atsiskaičiau ir pamiršau“.

Nemanau, kad yra tobulų žmonių. Turbūt kiekvienas iš mūsų turi slaptų troškimų išmokti piešti, šokti, ar tiesiog lipdyti besmegenius iš sniego. Deja, daugeliu atveju mes mokytis nedrįstame, mumyse keroja įdiegtas "teisingo gyvenimo" modelis. Velniop tai. Mes esame individai. Kiekvienas iš mūsų yra unikumas, todėl neleiskime savęs traktuoti kaip eilinio litro vandens vandenyno platybėse. Būkime didžiausia banga, galingai pakylančia ir priverčiančia uolas trupėti.

6 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Ispano puikiai pastebėta. Šios temos kelias mintis būtų galima dar praplėsti. Kitas pastebėjimas: mūsų visuomenės individai yra užspausti "suktuko" gyvenime ir tiesiog neleidžia prasiskverbti savąjam individualizmui į paviršių nuolat kišdami save į rėmus. Plius, gyvenam toje vadinomojoje "pinigų" visuomenėje. Belieka tik konstatuoti faktą, jog patys žmonės mieliau pasirenka didelių pinigų siekimo galimybę užmušdami savo svajones.

Aš norėčiau bent keleto Ispano paminėtų dalykų išbandyti. Gaila, bet papildomo laiko nėra kur nusipirkti. Tačiau savąjį individualizmą išreiškiu kitais būdais. Beje, tam laiko visada randu :). Kartais tereikia ti kstipresnio noro.

Anonimiškas rašė...

Dėl laiko stokos, mano filosofija tokia:
Gyvenime laiko netrūksta, aš viską spėju... Ko noriu. O ko nespėju - vadinasi per mažai noriu.

Kitaip tariant, turint pakankamai aistros, noro ar valios galima spėti viską, kas tau svarbu, ką nori nuveikti, ką nori išmokti. Svarbiausia motyvacija.

Anonimiškas rašė...

Būtent. Where's the will, there's is the way :)

Anonimiškas rašė...

Penkiolika minučių ieškojau šiam komentarui citatos, kurią kažkada buvau skaičius, bet netekau kantrybės. Žodžiu kažkoks visuotinai protingu pripažintas žmogus prašo dievo duoti pakankamai proto leisti sau užmiršti tai, ką jam kalė mokykloj. Žinoma, čia jau kraštutinumas, bet manau, kad esmė yra klaidingas mokyklos formuojamas mąstymo įspraudimas į standartinius rėmus. Yra taip, prašau pakartoti, jog yra taip. Neugdomas kūrybiškumas. Smagu, kad tokie sąmoningi piliečiai kaip tamsta nenužudo to savyje, o prikelia ir užsiima saviugda.
P.S. Žinau žinau, esu bjauresnė už VLKK, bet nu aš negaliu negaliu tylėti, kad žodis iššūkis be į nosinės rašomas... Prašau man atleisti, labai tą kalbą myliu...

Anonimiškas rašė...

pinkcity,

kaltas, kaltas:) pataisiau, ačiū už pastebėjimą:)

Anonimiškas rašė...

Manes mokykla taip ir nesugebejo palauzti. Taip ir likau nepaklusni su daug asmenines nuomones, del ko teko pabuvo ir direktores kabinete ir siaip visokiu nemalonumu... esme tame, kad aukleja ne mokykla, o tevai, o tevai man visada sake kad sulia reikia iskentet ir kad ten pilna kvailiu :) aisku pasitaike ir daug puikiu mokytoju...