Blogatonas

Sveikinimai visiems blog'eriams!



Taigi, penketukas pastaruoju metu patenkantis į mano akiratį:

1. www.nezinau.lt <-> Dėl daugybės priežasčių :)

2. www.tio.lt <-> Aviacija, slapti projektai, kokybiškai dėstomos mintys. Who needs more?

3. www.blogas.lt/eat_me/ <-> Nežinai ar skani sriuba Ibish Lounge, nežinai kur rast madingų salotų? Eat_me žino

4. www.blogas.lt/forelle/ <-> Kai skrandis urzgia, piniginė tuščia, o pavalgyt norisi skaniai, visada lieka alternatyva kažką paruošti namuose.

5. http://www.blogas.lt/autoblog <-> Nes man V8 dainuoja

Viešas apmėtymas pomidorais arba ko norite Jūs?

Taigi pagaliau išaušo tautos diena, diena kurioje Jūs - skaitytojai, esat pagrindiniai šios Vienaragio operetės veikėjai.

Atėjo momentas, kai šis dienraštis išlipo iš ankstyviausiųjų vystyklų stadijos, todėl reikia apsispręsti kokia linkme jis turi judėti toliau. Kolkas daugiausia didžiausią turinio dalį sudarė "ale" publicistika, kurioje stengdavausi pateikti tai, kad "Really grinds my gears" (atsiprašau, bet lietuviško atitikmens šiam pasakymui neradau..) Daugelis turbūt jau spėjo pagalvoti - "Ai jau tas ispanas, burba ir burba. Tai vienas dalykas jam negerai, tai kitas". Jei taip pagalvojote, esate iš esmės teisūs. Dalykai kuriais aš nusivylęs ar nepatenkintas, mintis skatina išreikšti labiau. Bet pažadu taisytis:)

Eidamas prie minties, išsakytos pavadinime noriu, Jūsų paklausti. Kas šiame tinklaraštyje jums nepatinka, ko pasigendate, kas galėtų būti labiau akcentuojama, ko trūksta apskritai? Skelbiu viešą pomidorų mėtymo akciją: Sviesk pomidorą, padėk autoriui!

Iš tikrųjų, mano kuklia nuomone, bet kokia rašliava, kaip ir bet kokia kūryba negali egzistuoti be atsako. Atsakas, mums, rašantiem ar bet ką kuriantiems yra nepaprastai svarbus. Todėl išsakydami savo idėjas nepaprastai padėsite. Galbūt matydamas jūsų mintis, aš pats lengviau susivoksiu, kaip ateityje turi atrodyti šita minčių degalinė.

Svieskit pomidorą! :)

www.vienaragis.com

Sveikut sveikutėliai,

Pagaliau susitvarkiau domeno reikalus, tad nuo šiol mano tinklaraštis pasiekiamas nauju (tikiuosi žymiai patogesniu ir n kartų labiau įsimenamu adresu) - www.vienaragis.com
RSS ir senasis adresas taip pat lieka galiot.

Tiek naujienų, stand by for new article..:)

Vilniaus būdos ir kaladės

Turbūt nuskambės šališkai, tačiau man Vilnius - gražiausias Lietuvos miestas. Kad ir kiek metų čia gyvenčiau, manau kaskartą vaikščiodamas juo, vis atrasiu kažką naujo. Architektūrinis paminklas - senamiestis, nuostabi aplinkinė gamta, modernūs pastatai, stilingi, gražūs žmonės, jaukios užeigos, triukšmingi barai - galima būtų vardinti ir vardinti. Tačiau pastaruoju metu pastebėjau, kad vienas punktas iš šio sąrašo ima bjauroti nepaprastą miesto paveikslą. Taip, tai jau nemažai kritikos ir neigiamų pastebėjimų sulaukusi naujoji Vilniaus architektūra. Architektūra mane traukė seniai, tiesa megėjiškame lygmenyje. Dabar, ja pradėjus domėtis giliau, negaliu nepastebėti aplinkui esančių keistų architektūrinių sprendimų.

Idilė, jog sostinėje puikiai derės senasis paveldas su šiuolaikiniu modernumu, deja yra tik teorija. Nors aš būtent taip įsivaizduoju šiuolaikinę architektūrą, miesto planuotojai ir valdininkai matomai yra kitos nuomonės. Taip, nors jie naudoja dabar ypač madingas medžiagas: daug stiklo, spalvų, lengvų konstrukcijų, rezultatas švelniai tariant nekoks. Nejaugi neturim gerų architektų? Galvą guldau, kad turim ir ne vieną. Problema yra tikrai ne čia.
Nusikelkime į gūdų tarybmetį, kurio aš beveik neprisimenu. Na nieko, gal jūs man padėsite. Pabandykim prisiminti kokį nors gražų, modernų, nedvelkiantį sovietizacija pastatą. Galvą laužiau keletą dienų, tačiau nieko įdomaus nesugalvojau. Na turbūt tik Mokslininkų rūmai (tie prie Baltojo tilto), bei Operos ir Baleto teatras. Iš bėdos gal Sporto rūmai, ar Lietuvos viešbutis. Taigi nieko ypatingo neturėjom, tačiau ir sąlygų nebuvo. Dabar situacija radikaliai pasikeitusi, mes laisvi ir nepriklausomi, turime finansines galimybes, turime puikius pavyzdžius vakarų šalyjese, turime gerus architektus, tačiau neturime pačio svarbiausio - rezultato.
Mano kritiškas žvilgsnis pirmiausiai kliūva už žymiosios "Europos" pastatų grupės. Na, tas "Hanner" vamzdis tai dar dar, tik spalvinė gama man jo kliūna. Kažkaip mistiškai tos juostos eina. Bet čia tikrų tikriausias paminklas, palyginus jį su gretimu savivaldybės pastatu. Plastmasinė būda. Tik aukšta. Matomai auštiem šunim.. Na atleiskit, bet nerandu ten nė vieno gražaus bruožo. Velgi, spalvinės plokštės sudėtos bet kokia tvarka, tas savotiškas balkonas atrodo, lyg kirvio įkirtis malkoje. Juokingiausia tai, kad apačioje, pačiam pirmam aukšte, šonuose sudėtos granitinės ar marmurinės plokštės. Nesuprasi paskirties. Ai bendriau ką čia suprast, darbų vykdytojai jas rodo, kai reikia paaiškinti kur tiek daug pinigų dingo statant šį pastatą. Sąlyginai neblogai atrodo gyvenamasis pastatas šalia "Europos" prekybos centro, kuris, man asmeniškai patinka. Ne, ne išore. Vidumi, savo dvasia. Bet čia jau nuklydimas nuo temos. Taigi jei gyvenamasis pastatas atrodo neblogai, tai apie jo vidaus "kokybišką" įrengimą galite pasiskaityti šios dienos "LRyte". Pastatai vizualiai atrodo blogai, įrengti nepaprastai atmestinai, bet gi turi būti nors vienas pliusas. O kaip su vienu iš esminių architektūros principų - derėjimu prie aplinkos? Čia situacija yra apverktina. Beveik 99% naujų pastatų visiškai, nedera prie aplinkos. Siaubingai nedera. Pažvelgus į Vilniaus panoramą mane net nupurto. Kažkokios kaladės kyšo ir tiek. Visiškai nekalbu apie vietoj komplekso "Delfinas" pastatytą gyvenamąjį namą ir ypač apie gyvenamąjį pastatą šalia Mindaugo tilto. Abu yra fantastiškose vietose, o atrodo kaip žalios būdos. Teisybės dėlei, tokių pastatų yra daugybė, bet neverta tiesiog rašyt apie tai, kad jie blogi, negražūs, nederantys prie aplinkos. Svarbu pabandyti pasvarstyti, kas įtakoja dabartinę situaciją.
Kaip jau anksčiau rašiau, netikiu, kad nėra gerų architektų. Netikiu ir tuo, kad nesigauna pastatyti gražų šiuolaikinį pastatą. Verslo centras šalia taip vadinamo "Vaikų pasaulio" yra nuostabus pavyzdys, kuriame įgyvendinti visi mano nuomone svarbiausi naujos architektūros bruožai. Vėl atsimušame į sieną - reiškias įmanoma sukurti gražią šiuolaikinę architektūrą, bet kodėl tada jos nekuriame? Šauna vienintelė mintis, kuri atrodo pakankamai reali. Dabartinių pastatų projektų nugalėtojais tampa tie, kurie daugiausiai įdeda pinigėlių į kažkieno kišenę. Liūdna, kad mūsų demokratija taip išsigimsta. Apmaudu, kad nekuriame gražesnio, patrauklesnio Vilniaus.
Manau, dabartiniai "modernūs" pastatai, jau po dešimties metų atrodys apgailėtinai. Lieka tikėtis. Tikėtis, kad atsiras kompanijų kurios išdrįs pasiūlyti kokybišką, gražų produktą, pamindama milžinišką pelno siekimą.

Įvaizdis dar ne viskas. O troškulio nėra

Nutiko viskas vakar vakare. Grįžtu iš miesto apie dešimtą valandą, nuotaika puiki. Troleibusu atlingavau iki reikiamos stotelės, ten išlipęs pažiūrėjau tvarkaraštį. Mda, autobusas bus tik po 15 minučių. Neitin gerai. Kągi.. reikia užmušinėt laiką. Maluosi aplink ir tiek. Staiga akis užkliuvo už nepaprastai gražios merginos. Ooo.. Reikia kažkaip pasirodyti gi, ale prieit baisoka. Išsitiesęs kaip styga lėtai žingsniuoju pro šalį. Nežiūri. Netvarka. Vaikštau toliau, kažką švilpauju, išsiemęs telefoną maigau žinutę. Išgirstu kaip kažkas pašaukė vardu. Ai kaimynė. Irgi žavi mergina. Kažką kalbam, o aš vis žvilgčioju į stotelėje sėdinčią mūzą. Vistiek nežiūri. Staiga prie stotelės privažiavo mašina ir sustojo: pasirodo kaimynės tėtis pro šalį lėkė. Ou jė, nuveš iki namų! Na čia tai pasirodysiu - autobusai nelygis, mašinos manes atvažiuoja pasiimt! Persimetu per petį kuprinę su krūva daiktų, laptopu ir bandau sėst. Kapyst! Man besėdant su triuškmu plyšo užtrauktukas ir viskas pakankamai skambiai pažiro ant kelio. Ačiū Dievui dešine ranka kažkaip stebuklingai spėjau pagaut laptopą..

Skubiai susirenku šmutkes, sumetu viską į mašiną, pats irgi įšoku. Ant kelio plėvena kažkokie iškritę lapai, bet who cares. Reik varyt iš čia kuo greičiau. Susimoviau kai reikalas. Atsisuku pro langą - mano gražuolė juokiasi.

Va ir po įvaizdžio. Pagalvoju, kad iš šono viską stebint turėjo būti tikrai juokinga.

Skaitykit ką dėvit

Prieš prasidedant šiai vasarai, orų prognozės buvo ypač optimistiškos. Žiniasklaida mirgėte mirgėjo pranešimais "Karščiausia šimtmečio vasarą", "Laukiame rekordinių karščių". Tačiau su orų spėjimais baigėsi kaip visada. Tiesa, nepasakyčiau kad buvo labai šalta. Dienomis, kai saulė nepašykštėdavo spindulių, įsitaisydavau kur nors pavėsyje ir gurkšnodamas šaltą arbatą stebėdavau miesto gyvenimą. Taip atradau naują stebėjimo objektą - praeivių marškinėlius su užrašais.
Tokie marškinėliai, angliškai vadinami T-Shirts, paprastai yra berankoviai, vienspalviai ir su kokiu nors užrašu, dažniausiai priekyje. Šie užrašai būna patys įvairiausi: nuo juokingų frazių, iki filosofinių apmąstymų. Tokų marškinėlių yra begalo daug, vieni juos perka, kiti pasidaro patys. Bet kokiu atveju tokie marškinėliai yra vienas iš saviraiškos būdų, o saviraišką aš visada palaikau. Čia reiktų padaryti pauzę ir pasvarstyti - ar yra kokios nors savęs išreiškimo ribos, bei normos? Atsakyti gana keblu, tad norėčiau pasidalinti su vienu saviraiškos pavyzdžiu: pankas su ryškia žalia skiautere ir tokia pat šukuoseną propaguojantis valdininkas. Abiem atvejais šie du žaliaplaukiai tik bando išreikšt save, bet sutikite, su tokia šukuosena valdininkas atrodytų kvailokai. Grįžkime prie idėjinių marškinėlių ir pritaikykime tą pačią mintį. Vienoks užrašas gali puikuotis pas panką, kitoks pas solidų biurokratą.
Deja, ši mano teorija duždavo į šipulius stebint idėjinių marškinėlių savininkus. Susidarė įspūdis, kad dauguma net nesupranta kas ten užrašyta, o juos dėvi vien dėl to, kad užrašas įmantrus, angliškas - suprask madingas. Po ilgo spoksojimo, sudariau labiausiai nevykusių marškinėlių trejetuką.

1. Užrašas ant keturiolikmečio marškinėlių "Pasileidęs ir tuo patenkintas". Įdomu, ar savininkas bent galėtų paaiškinti ką tie žodžiai reiškia.
2. Užrašas ant gerokai apkūnios merginos su leopardo rašto mini sijonu. Marškinėliai aptemti, po jais matosi gražiosios riebalų rinkės. Užrašas ant priekio "I didn't ask to be the princess". Užrašas ant nugaros "But if the crown fits..." Net sunku kažką pakomentuoti. Gal aš kažko nesuprantu?
3. Užrašas ant pageriančio dėdės marškinėlių "F*CK". Žvaigždutę padėjau aš, originaliai jos ten nebuvo. Čia vėl nesuprantu, keiksmažodis užrašytas angliškai jau savaime idėja?

Beveik visi šie marškinėliai kitame kontekste (ant kitokių žmonių) žiūrėtųsi įdomiai. Beskonybė? Pernelyg didelis noras būti madingu ir originaliu? Reiks ir man pasigaminti marškinėlius su kuriais eisiu į susitikimus su klientais: "Nerūkau. Kavos negeriu. Tiesiog mėgstu kokainą"

Kažkaip nežinojau, kad default'iškai komentuot gali tik registruoti nariai. Suteikiau žodžio laisvę visiems! :) Anonimai, svečiai, nariai - komentuokit, išreiškit savo poziciją, kritikuokit, peikit, girkit :)