Nocebo efektas

Skaitote vaistų dėžučių viduje esančius lapelius? Ten yra toks vienas smagus punktas – šalutinis poveikis. Perskaičius kartais net nebesinori tų tablečių gert. Net būna oficialiai pranešama, kad vaistas gali sukelti traukulius, ar net mirtį.. Atlikti tyrimai parodė, kad jeigu jūs skundžiatės dažnu galvos skausmu, sausėjančia burna, alergija, ar lakia vaizduote – galimų šalutinių poveikių geriau neskaityti.

Jei žmogų veikia nuolatinis stresas, perskaityta informacija gali sukelti nocebo efektą. Kas tas nocebo efektas? Tai placebo priešingybė, savotiškas blogasis dvynys. Jei placebo veikia teigiamai – išgerta kreidos tabletė numalšina galvos skausmą ne prasčiau už morfijų, tai nocebo efektas – priešingai, sukelia skausmą, perskaičius, kad vaistai gali sukelti tokio tipo poveikį. Nocebo nėra liga, tiesiog taip veikia mūsų smegenys.

Nocebo gali būti net mirtinas, todėl nereikia jo įsivaizduoti kaip „išsidirbinėjimo“. Šio efekto tyrimai ilgą laiką nebuvo atliekami (šiaip ar taip, toks tyrimas būtų gana žiaurus), tačiau 1960 metais viena ligoninė atliko bandymą – pacientam buvo duotas vanduo, kuriame gydytojai ištirpino elementariausią cukrų. Prieš išgeriant šį skystį, tiriamuosius įspėjo, kad jis sukels vėmimą. Rezultatas – įspūdingas: net 80% tyrimo dalyvių pasidarė bloga nuo paprasčiausio saldinto vandens.

Tikėjimas vaistu atlieka milžinišką rolę gydymo procese, todėl galimas tikėjimas šalutiniu poveikiu taip pat sėkmingai veikia žmogaus pasąmonę. Su tuo susidūriau ir aš pats. Gerdamas imunitetą stiprinančius maisto papildus, pastebėjau, kad teoriškai jie iššaukia pilvo skausmą. Aišku sunku galvoti kitaip, juk atrodo va, vakare išgėriau tabletę, šiandien atsikeliu skaudančiu pilvu – aišku, kad kalta tabletė.. Vėliau atsekiau, kad tomis dienomis tiesiog valgydavau produktus, kurių mano skrandis netoleruoja. Užtenka menkiausio sutapimo ir smegenys vaistus ima traktuoti kaip žalą. Įdomumo dėlei - po dviejų mėnesių nenaudojimo, užvakar šiuos maisto papildus pabandžiau vėl. Nagi nebeskauda nieko :)

Ateities žmogus

Turbūt daugelis jau skaitėte apie itin daug dėmesio sulaukusią unikalią transplantavimo operaciją – moteriai buvo įsodinta iš jos kamieninių ląstelių išaugintos trachėjos dalis. Iki šio momento kažkodėl maniau, kad audinių, o tuo labiau žmogaus kūno dalių „užauginimas“ laboratorijose yra kažkokia tolima mistika.. Klydau. Ir smarkiai.

Minėtoji operacija yra savotiškas „Sputniko paleidimas“. Pasaulis įžengė į kitą kamieninių ląstelių panaudojimo etapą. Dabar tik laiko klausimas, kada bus išauginti plaučiai, kepenys, širdis ar galbūt net smegenys.. Be abejo, pradžioje tai bus itin sudėtinga, brangu, tačiau laikui bėgant pigs ir taps prieinama visiems. Dėl ligos, karo, ar avarijų, prarastus organus bus galima pakeisti naujais. Perspektyvos milžiniškos. Drąsus spėjimas, bet manau žmogus po truputėlį taps biologiniu robotu – dirbtinai sukurtu natūraliu organizmu, kurio visos dalys galės būt keičiamos.

Aišku, negalima pamiršti ir klonavimo, bei robotų. Skamba kaip holivudinis filmas? Manau, kad sąlyginai greitai karinės pajėgos bus pilnai robotizuotos. JAV jau kurį laiką naudoja nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius lėktuvus ir robotus-išminuotojus. Štai gana neseniai Pietų Korėja paskelbė apie naujos itin pažangios karinės aprangos kūrimą. Jos technologiniai sprendimai  nepaprastai pažangūs, bet JAV telepatinių šalmų, leidžiančių kareiviams įsakinėti per atstumą kūrimo užmojai dar įspūdingesni. Laikui bėgant tikėtina, kad kareiviams vaikščioti ir bėgti nepaprastu greičiu padės specialūs metaliniai skeletai, o galbūt gyvų būtybių kare išvis neliks. 

Mūšiuose pasitvirtinę išradimai įsigalės ir buityje. Manau įmanoma, kad sąnarius, kaulus galėsime pakeisti mechanizmais, kurie bus tvirtesni ir stipresni. Tapsime žmonėmis, viršijusiais savo galimybes, savotiškais Fridriko Nyčės Übermensch rasės atstovais.

Tačiau, gali būti ir taip, kad fizinė jėga taps nereikalinga. Turėsime mašinas, kurias valdysime minties pagalba.. Raumenys atrofuosis, smegenų masė didės, todėl ir pačios galvos apimtis pasikeis. Stop. Kur man tai matyta..? Atsiminiau! Taip mes dabar įsivaizduojame ateivius..

O pagalvojote apie maistą? Genetiškai modifikuoti produktai ar dirbtinė mėsa, neturinti nieko mėsiško dar ne pats blogiausias variantas. Ar tik nepirksime „čysburgerio“ skonio tablečių ar švirkštų pilnų rudo skysčio – „kolos“? Ateities žmogui, ateities maistas? Juk prieš sąlyginai nedaug laiko, vien mintis apie „po stiklu“ išaugintą žmogaus kūno dalį atrodė absurdiška..

Horoskopai ir zodiakai

Tikit horoskopais? Aš ne. Anksčiau dar perskaitydavau ryte, bet paskui pastebėjau, kad šventai įtikėjęs rašoma „tiesa“ vengdavau daryti vienus ar kitus dalykus. Blogas ženklas tą daryt, blogas – aną. Atrodo, kad horoskopai panašūs į prietarus. Jei manai, kad jie veikia – tikėtina, kad taip ir bus. Gali būti ir taip, kad dienos įvykius tiesiog „pritempiam“ prie skaityto horoskopo..

Tačiau iki šiol manau, kad zodiako ženklai yra sugalvoti neveltui. Pvz., prisiminęs visus pažystamus gimusius po Liūto ženklu galiu tik patvirtinti, kad jie daugiau mažiau atitinką statistinį Liūto aprašymą. Aišku, kiekviena asmenybė skirtinga, bet bendri bruožai lieka tie patys. Įdomu ir tai, kad jei žmogus gimęs vienam ženklui einant į pabaigą, tikėtina, kad jis turės ir kito, ateinančio ženklo savybių.

Atrodytų, kad ir horoskopai turėtų būti mažų mažiausiai prasmingi. Juk net pirmieji kalendoriai buvo sudarinėjami remiantis zodiako ženklais. Ir lietuvių papročiuose daug kas siejama su Visatos ritmu. Bet plačiau patyrinėjus šį reiškinį, paaiškėja, kad tai tiesiog saviapgaulė. Kita vertus, jei jais tiki ir tai padeda, kodėl gi ne :)



Labai rekomenduoju paskaityt Rolando Maskoliūno straipsnį šia tema: http://mokslofestivalis.eu/lt/news/216/18

Binauriniai ritmai. Eksperimentas :)

Prieš skaitant šį įrašą, rekomenduočiau perskaityti ankstesnius straipsnius.

Visą praėjusią savaitę, tiksliau kiekvieną praėjusios savaitės vakarą, bandžiau skirtingų programų generuojamus binaurinius ritmus. Tikslas paprastas – susapnuoti sąmoningą sapną šio reiškinio pagalba. Kažkodėl nusprendžiau, kad geriausias sprendimas yra viską nuo nulio sukurti pačiam. Na, gal tiesiog nepasitikėjau internete rastais „įstabaus“ efekto garso takeliais. Perklausęs jų, nusivyliau ir pradėjau kurti savus variantus. Naudojau Gnaural programą, kuri pasirodė tikrai paprasta ir suprantama.

Principas toks: beveik valandos trukmės įrašas, prasidedantis nuo ~14Hz, per penketą minučių krentantis iki 8, o vėliau iki ~6. Didžioji įrašo dalis ir yra pagrįsta 6Hz binauriniu ritmu. Tai – Theta bangų dažnis, kuris veikia medituojant, ar miegant ir sapnuojant. Prie lovos pasidėjau keletą lapų popieriaus ir tušinuką – jei netyčia įvyktų mano ilgai lauktas „gyvas sapnas“ ir pradėjau eksperimentą. Pirmos dešimt minučių buvo tikrai neįprastos. Akyse judėjo šviesios-tamsios linijos, obuoliai trūkčiojo – jaučiausi keistai. Greit pradėjau „išsijunginėt“ – porai sekundžių užmigdavau, bet greitai atsibusdavau. Dažniausiai neišlaukdavau valandos, nes kildavo nenumaldomas noras nusiimti ausines ir tiesiog ramiai užmigti. Ryte atsibusdavau normaliai, protas netemo, nesąmonių nešnekėjau ir net pro langą iššokt noro nebūdavo.. :) Deja, norimo sapno taipogi. Po trijų parų spjoviau į savo nepakartojamą kūrybą, nes užėjo keistas galvos skausmas. Sutapimas? Gal.. Padarius vienos paros pertraukėlę, skausmas dingo. Hm :) Nusprendžiau, kad nesu binaurinių ritmų profesionalas ir išbandžiau „importinę“ produkciją. Akys užkliuvo už programos, kurios dar neteko naudot – iDoser. Nieko nelaukęs, kitą naktį įsijungiau Lucid Dream programą ir beklausydamas užmigau. Atsibudau naktį nuo stipraus, visą kūną apimančio jausmo, kuris paprastai apima suvokus, kad viskas aplink tave tik sapnas.. Atsitiktinumas? Kitą naktį rezultatas panašus. Kitas dvi naktis rezultatas nulinis. Tiesa, galvos neskaudėjo. Panašu, kad tai buvo tik mano kreivų rankų rezultatas..

Rezultatai:
1. Norint „sąmoningai“ sapnuoti, binauriniai ritmai gali padėti (mano atveju padėjo), tačiau sunku nuspręsti ar tai tik binaurinių ritmų rezultatas, ar saviįtaiga.

2. Nežinant visų niuansų ir kuriant minėtus ritmus pačiam, egzistuoja tikimybė įsitaisyti gerą migreną :)

Binauriniai ritmai. 2 dalis.

Taigi, jau apžvelgiau binaurinius ritmus. Šį kartą bandysiu praktiškai papasakoti, kaip tiksliai šis reiškinys veikia. Grįžtant prie teorijos, binaurinių ritmų principas – tai skirtingi dažniai paduodami į skirtingas ausis. Pvz. 140 Hz į kairę, 146 Hz į dešinę. Taip gaunamas vadinamasis binaurinis ritmas, šiuo atveju 6Hz. Kas iš to? Sapnuojant mūsų smegenys „dirba“ ~ 8-4Hz (Theta) dažniu. Turbūt jaučiate kur link suku.

Pasitelkiant specialias programas, kurios pateikia garso bangą mus dominančiu dažniu, galima smegenis įvesti į konkretų režimą. Žmonės binaurinių ritmų (arba smegenų bangų) generavimo programas naudoja įvairiais tikslais – kuriami ritmai, kurie teoriškai turėtų veikti ne prasčiau už kavą (14Hz – 30Hz), kiti skirti meditacijai (10Hz-6Hz). Mane labai dominantys „gyvi“arba sąmoningi sapnai vyksta jau minėtoje Theta bangų skalėje, kurią taip pat galima imituoti.

Pačių programų yra keletas. Plačiausiai naudojamos šios: BrainWave Generator, Gnaural ir sbagen. Dvi paskutinės yra nemokamos, pirmoji – randama interneto platybėse. Šiuo metu intensyviai naudoju Gnaural. Ji paprasta, suprantama, patogi ir svarbiausia – veikianti Linux aplinkoje. Kūrimo principas paprastas kaip du kart du, todėl pagrindus išmokt nesudėtinga. Taigi pradedantiesiems rekomenduočiau būtent Gnaural programą.

Aišku, pirmųjų bandymų klausytis sunku. Monotoniškas signalas gali nepatikti, todėl dažniausiai jis yra maskuojamas pašaliniais garsais, baltu triukšmu ir pan. Dažnai tokius patobulintus binauriniais ritmais pagrįstus garsinius takelius internete pardavinėja įvairios kompanijos. Kainos svyruoja nuo 10 iki maždaug 99 dolerių. Tiesa, tokių „šedevrų“ veiksmingumas lieka nežinomas. Pavyko rasti tikrų perliukų, kainuojančių mažiau nei 30 dolerių, kurie padidina smegenų pajėgumą, padeda matyti žmonių auras, sustiprina telepatinius gebėjimus, tobulina jūsų DNR, mažina svorį.. Pasižiūrėkit patys: http://www.store.unexplainable.net/

Tiesa, egzistuoja ir solidžių pasiūlymų, tačiau jų veiksmingumo dar neteko išbandyt. Tikiuosi maždaug supratote „su kuo valgomi“ šie keistieji binauriniai ritmai. Kitame straipsnyje aptarsiu savo eksperimento rezultatus – bandau įvairias programas, kažką kūriau pats, todėl jei baisu pabandyti, ar tiesiog tam neturite laiko – stay tuned :)

Binauriniai ritmai (Binaural beats). Kas tai?

“Vienaragis” nepaprastai džiaugiasi jums pristatydamas temą, apie kurią Lietuvoje nepelnytai mažai rašoma – tai binauriniai ritmai. Ši tema yra nepaprastai įdomi ir plati, todėl Jūsų laukia straipsnių serija ir vieno eksperimento apžvalga. Viliuosi, kad tai bus pirmoji išsami šio reiškinio apžvalga lietuvių kalba.

1893 metais, vokiečių mokslininkas Heinrich Wilhelm Dove padarė fenomenalų atradimą – į žmogaus ausis tiesiogiai (per ausines) patekęs garsas skiriasi savo dažniu (garsas kairėje skiriasi nuo garso dešinėje), smegenys jį suvokia kaip vientisą junginį ir ima pulsuoti abiejų garsų dažnių skirtumu. Tiesa, garsas patenkantis į ausis neturi būti aukštesnis nei 1500 Hz, o skirtumas tarp tonų negali viršyti ~ 30Hz.

Nors tyrimai tęsėsi, šiuo pulsavimu, vėliau pavadintu binauriniu ritmu, susidomėjimas padidėjo tik po 134 metų. Gerald Oster žurnale „Scientific American“ aprašė šį atradimą ir jį papildė – pasak jo, šis efektas gali būti panaudotas neurologiniams tyrimams, Parkinsono ligos ankstyvam nustatymui ir pan. Ilgainiui buvo pastebėta, kad binauriniai ritmai gali tiesiogiai stimuliuoti smegenis ir jas palengva įvesti į norimo dažnio bangas.

Trumpam užbėgsiu įvykiam už akių. Mūsų smegenys skleidžia nedidelio dažnio bangas, kurios skiriasi priklausomai nuo to, kuo žmogus užsiima. Pvz. dirbant ar intensyviai galvojant smegenys pulsuoja maždaug 13Hz dažniu, o tuo tarpu vadinamojoje gilaus miego stadijoje – dažnis būna ne didesnis už 4.

Taigi, kaip ši teorija atrodo praktikoje? Na, viskas gana paprasta ir kartu sudėtinga. Principas toks – per ausines žmogus klausosi garso bangų, kurių dažnis sutampa su pagrindiniais smegenų veiklos dažniais. Taip smegenys yra stimuliuojamos ir ilgainiui, pasiduodamos šiai stimuliacijai jos pačios pradeda dirbti atitinkamu dažniu. Deja čia mūsų teorija byra, nes žmogaus ausis girdi didesnius nei 20 Hz dažnius. Čia ateina į pagalbą binauriniai ritmai. Principas – kaip ir rašiau pačioje pradžioje: į skirtingas ausis paduodamas truputėlį skirtingas dažnis, pvz. į kairę 200 Hz, o į dešinę 204 Hz. Smegenys suvokia šiuos garsus kaip vieną vienetą ir sukuria žemo dažnio virpesius, kurie atitinką skirtumą tarp nurodytų dažnių, šiuo atveju – 4 Hz. Šiam garsui tęsiantis, smegenys pasiduoda stimuliacijai ir palengva pačios pradeda veikt minėtu dažniu.

Galbūt jūsų galvoje jau kilo panaši mintis „ok ok, viskas labai šaunu, bet REALIAI kas man iš to?“ Šį klausimą kol kas palieku atvirą. Pasakysiu tik tiek, kad atsakymas kažkur šiame tekste.. :)


Tęsinys kitame straipsnyje.



-------

Patiem nekantriausiem ir susidomėjusiems pasiūlysiu paklausyti šio reiškinio. Nekreipkit dėmesio garsus ir tiesiog ramiai pasiklausykite. Efektas vienoks ar kitoks turėtų pasijusti jau po 10 - 15 minučių.. Bet nenustebkit, jei nieko ir nepajusit:) Pasidalinkit savo įspūdžiais. 

http://www.i-dose.us/track.php?dose_file_name=Coffee

Kaip pagerinti atmintį?

Nors jau buvau rašęs apie keletą pratimų, kaip gerinti atmintį, tačiau pasirodo tokios informacijos niekada nebus per mažai. Pora gyvenimiškų pavyzdžių - sėdu į automobilį ir lekiu į darbą, pavažiavus kelis kilometrus pamatau policijos automobilį. Iš įpročio pasitikrinu ar kišenėje yra dokumentai. O tai tau – palikau namie piniginę! aišku su visais įmanomais popieriais.. Tenka grįžt viliantis, kad tas pats ekipažas nelauks už kampo. Arba kitas pavyzdys – pavalgau „Čili“, susimoku, susirenku daiktus ir išvažiuoju. Pakeliui užsuku į degalinę – čiupt čiupt, nėra mokėjimo kortelės... ryškiai palikau „Čili“. Lyg stengiausi viską susirinkti ir atsiminti ką turiu pasiimt, tačiau rezultatas ne koks. Pradžioje būna juokinga, ilgainiui darosi pikta.

Manau aš toks ne vienas. Na, gal situacijos nėra tokios pat, bet principas panašus. Ir amžius dar nėra toks, kad galima būtų viską atleisti. Gerai paieškojęs informacijos apie geresnę atmintį, radau keletą neblogų minčių, kurias papildęs ir pats pabandęs noriu pasidalinti ir su jumis.

Taigi.

1. Stengiantis išmokti kokią nors informaciją (tarkim egzaminui, darbo kursam ar pan.) svarbu viską pakreipti jums įdomia linkme. Neįdomu kalti istorines datas? Griebkit lapą, pieštuką ir pieškit mūšį! Prisirašykit vardų, pavardžių datų, sukurkit riterius, pilis ar tankus, bunkerius, istorinius veikėjus. Pasinerkit į tai ką perskaitėt ir stenkitės viską atvaizduoti taip, kaip jūs supratote. Vėliau pabandykite perskaityti savo šedevrą – štai Hitleris važiuoja su tanku 1939 metais ar pan. Nebūtina piešti, galite lipdyti iš molio, dėlioti mozaikas – leiskite vaizduotei daryti tai, kas įdomiausia Jums!.

2. Klasika. Kažką stengiantis atsiminti, bent porai sekundžių sutelkit visą turimą dėmesį būtent į tą faktą. Žinau, gyvenimas sukasi greitai – viena ranka velkatės striukę, kita rišatės batų raištelius ir galvojate apie po penkiolikos minučių vyksiantį susitikimą.. Šmėsteli mintis, kad reikia įsidėti raktus, bet po poros sekundžių Jūs jau galvojate apie ką nors kitą.

3. Loci metodas veikia!

4. Neseniai pasirodė informacija, kad didelę įtaką darbinei atminčiai daro miegas. Ir iš tikrųjų, kai pagalvojau, supratau, kad per šias savaites miegojau per trumpai. Stenkitės išsimiegoti, bent netrukdomas 8 valandas per dieną.

5. Atsiminkite ką nors malonaus, įvykusio pakankamai neseniai. Prisiminkite kaip atrodė aplinka, kokios buvo apėmusios emocijos, aplinkiniai garsai, kvapai, spalvos. Tai prajudins jūsų smegenis ir privers geriau atsiminti dabartinę situaciją.

6. Em.. pamiršau :)