Muzika: Kodėl ji prastėja?

Vienas iš įdomiausių žmonijos gyvenamojo laikotarpio atspindžių yra muzika. Tai - ne tik meno forma, tai – konkretaus laikmečio civilizacijos minties ir technologijų sintezė. Nors arklių traukiamus vežimus keičia savaime lygsvarą išlaikantys prietaisai, kurių veikimo principo greičiausiai nesupranta 99-i procentai jais važiuojančių, medinė dūdelė ar elementarus oda aptrauktas būgnas išliko, išliko ir jais atliekama muzika. Bet kaip su turiniu?

Visais laikais kokybiška muzika nebuvo vien elementarus natų įgarsinimas, ji savyje turėdavo ištisą istoriją, pasakojimą, idėją. Tipiškas tokios muzikos pavyzdys – klasika. Kompozicine struktūra, melodijos aiškumu, ryškumu, nuotaikos perdavimu ši muzika, mano kuklia nuomone, yra nepralenkiama. Tai pamatas ir pavyzdys. Nereikia tokios idėjos suprasti tiesmukai – imat smuikus, violončeles, fleitas į rankas, susirenkat orkestrą ir pirmyn, kuriat muziką. Ne. Priemonės nėra svarbu. Muzika nepraras savo jėgos, netgi jei bus atlikta pučiant orą į tuščius alaus butelius.

Kai kas iš jūsų, skaitydami šias eilutes spėjot pagalvot: ok, visas šias elementarias tiesas aš žinau, užtenka pamokslaut, prie reikalo! Sutinku, griebkim jautį už akių.

Savo muzikinę „karjerą“ pradėjau kažkur 99 metais. Kas buvo anksčiau, prisiminti gėda. Į muzikos pasaulį mane įtraukė elektroninės muzikos atšaka – lengva trance muzika.Tai lengva, melodinga muzika su aiškiu ritmu, gausiai naudojamais sintezatoriais. Neišprususiai ausiai ši muzika skambėjo fantastiškai. Tačiau bėgant metams, ją išstūmė progressive house, vėliau electro house, dar vėliau techno ir psy trance. Nežinančius su kuo šitie patiekalai valgomi, nuraminsiu, lemiamos reikšmės šiai istorijai jie neturi (na o tie, kurie supranta apie ką aš, galiu tik pasveikint). Kažkurią diena, pagalvojau, kas visgi mane taip traukė prie tos trance muzikos. Paklausęs nustebau: nors ši muzikos šaka egzistuoja ir po šiai dienai, o jos populiarumas išaugęs keletą kartų, senesnė ji buvo gražesnė, kokybiškesnė ir įdomesnė. Nesistebiu, kad ji mane taip patraukė. Čia norėčiau pereiti prie pagrindinės straipsnio minties – dabartinė muzika tampa pigia ir paprasta. Supraskit teisingai, tikrai nesakau, kad ši tendencija apima absoliučiai visą muziką, tačiau jos daugumą tai tikrai.

Tuo įsitikinti gana nesunku. Jeigu turite mėgstamų grupių ar pavienių muzikantų, kurie kūrė tarkim prieš septynis-aštuonis metus ir iki šiol muzikuoja, palyginkite jų kuriamą muziką. Manyčiau pastebėsite, kad ji tapo lengvesne, saldesne, nebe tokia gilia. Kodėl? Į šį klausimą niekaip negaliu rast atsakymo. Nejaugi tampa norma, paminti savo įsitikinimus ir bet kokia kaina siekti populiarumo, pinigų? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Dabar muzikos yra tiek, kad kiekvienas išsirinks pagal savo skonį. Čia susiduriu su dilema – jeigu muzikos yra daugiau ir ji labiau prieinama (iPod manija, internetas ir pan.), teoriškai turėtų didėti įdomesnės, ne komercinės muzikos ieškančių žmonių. Tačiau susidaro įspūdis, kad yra priešingai. Visi eina vienu keliu, niekas nepasuka galvos į šoną. Bandydamas atsakyti į šį klausimą, apsvarsčiau daugybę variantų. Gana netikėtai kilo mintis apie Froido teorijas – grubiai perfrazavus, vaikystėje daroma įtaka suformuoja būsimą asmenybę. Bet vėlgi, šiuolaikiniai jauni žmonės augdami turėjo didesnes galimybes išgirsti kitokios muzikos. Dabar turime net lietuvišką MTV televiziją, šimtus radijo stočių, grojančių pačią įvairiausią muziką. Aš prisimindamas savo jaunas dienas menu tik vieną populiarios muzikos šaltinį – per Tele3 televiziją rodomą MTV Top 20. Tai turbūt buvo viskas, jei neskaitysime darželyje grojamų Felicita ir panašių itališkų pop legendų. Kaip bežiūrėtum, dabartiniai laikai suteikia didesnes galimybes originalumui, tačiau jis dingsta sulyg kiekvienais metais. Tiesa, nėra viskas taip niūru. Pakankamai geros muzikos yra ir dabar, tik jos reikia labiau paieškoti.

Vakar su dideliu nekantrumu laukiau Antriaus Mamontovo koncerto. Deja nebuvo galimybės nuvykti į Jūros šventę, tad koncertą stebėjau namie prie kalbadėžės. Atvirai pasakysiu – tai geriausias mano matytas koncertas per TV, iki šiol graužiuosi, kad nepamačiau jo gyvai. Muzika taip užvedė, kad pradėjau šokti vidury kambario. Iš tikrųjų, žodžiais nenupasakojama, tad nesistengsiu. Tik džiugu pastebėti, jog geros muzikos dar yra, tad kviečiu ir Jus – nebūkite už virvelių valdomos marionetės. Ieškokit, atraskit, klausykit. Kurkime gerą muzika drauge.