Vilniaus būdos ir kaladės

Turbūt nuskambės šališkai, tačiau man Vilnius - gražiausias Lietuvos miestas. Kad ir kiek metų čia gyvenčiau, manau kaskartą vaikščiodamas juo, vis atrasiu kažką naujo. Architektūrinis paminklas - senamiestis, nuostabi aplinkinė gamta, modernūs pastatai, stilingi, gražūs žmonės, jaukios užeigos, triukšmingi barai - galima būtų vardinti ir vardinti. Tačiau pastaruoju metu pastebėjau, kad vienas punktas iš šio sąrašo ima bjauroti nepaprastą miesto paveikslą. Taip, tai jau nemažai kritikos ir neigiamų pastebėjimų sulaukusi naujoji Vilniaus architektūra. Architektūra mane traukė seniai, tiesa megėjiškame lygmenyje. Dabar, ja pradėjus domėtis giliau, negaliu nepastebėti aplinkui esančių keistų architektūrinių sprendimų.

Idilė, jog sostinėje puikiai derės senasis paveldas su šiuolaikiniu modernumu, deja yra tik teorija. Nors aš būtent taip įsivaizduoju šiuolaikinę architektūrą, miesto planuotojai ir valdininkai matomai yra kitos nuomonės. Taip, nors jie naudoja dabar ypač madingas medžiagas: daug stiklo, spalvų, lengvų konstrukcijų, rezultatas švelniai tariant nekoks. Nejaugi neturim gerų architektų? Galvą guldau, kad turim ir ne vieną. Problema yra tikrai ne čia.
Nusikelkime į gūdų tarybmetį, kurio aš beveik neprisimenu. Na nieko, gal jūs man padėsite. Pabandykim prisiminti kokį nors gražų, modernų, nedvelkiantį sovietizacija pastatą. Galvą laužiau keletą dienų, tačiau nieko įdomaus nesugalvojau. Na turbūt tik Mokslininkų rūmai (tie prie Baltojo tilto), bei Operos ir Baleto teatras. Iš bėdos gal Sporto rūmai, ar Lietuvos viešbutis. Taigi nieko ypatingo neturėjom, tačiau ir sąlygų nebuvo. Dabar situacija radikaliai pasikeitusi, mes laisvi ir nepriklausomi, turime finansines galimybes, turime puikius pavyzdžius vakarų šalyjese, turime gerus architektus, tačiau neturime pačio svarbiausio - rezultato.
Mano kritiškas žvilgsnis pirmiausiai kliūva už žymiosios "Europos" pastatų grupės. Na, tas "Hanner" vamzdis tai dar dar, tik spalvinė gama man jo kliūna. Kažkaip mistiškai tos juostos eina. Bet čia tikrų tikriausias paminklas, palyginus jį su gretimu savivaldybės pastatu. Plastmasinė būda. Tik aukšta. Matomai auštiem šunim.. Na atleiskit, bet nerandu ten nė vieno gražaus bruožo. Velgi, spalvinės plokštės sudėtos bet kokia tvarka, tas savotiškas balkonas atrodo, lyg kirvio įkirtis malkoje. Juokingiausia tai, kad apačioje, pačiam pirmam aukšte, šonuose sudėtos granitinės ar marmurinės plokštės. Nesuprasi paskirties. Ai bendriau ką čia suprast, darbų vykdytojai jas rodo, kai reikia paaiškinti kur tiek daug pinigų dingo statant šį pastatą. Sąlyginai neblogai atrodo gyvenamasis pastatas šalia "Europos" prekybos centro, kuris, man asmeniškai patinka. Ne, ne išore. Vidumi, savo dvasia. Bet čia jau nuklydimas nuo temos. Taigi jei gyvenamasis pastatas atrodo neblogai, tai apie jo vidaus "kokybišką" įrengimą galite pasiskaityti šios dienos "LRyte". Pastatai vizualiai atrodo blogai, įrengti nepaprastai atmestinai, bet gi turi būti nors vienas pliusas. O kaip su vienu iš esminių architektūros principų - derėjimu prie aplinkos? Čia situacija yra apverktina. Beveik 99% naujų pastatų visiškai, nedera prie aplinkos. Siaubingai nedera. Pažvelgus į Vilniaus panoramą mane net nupurto. Kažkokios kaladės kyšo ir tiek. Visiškai nekalbu apie vietoj komplekso "Delfinas" pastatytą gyvenamąjį namą ir ypač apie gyvenamąjį pastatą šalia Mindaugo tilto. Abu yra fantastiškose vietose, o atrodo kaip žalios būdos. Teisybės dėlei, tokių pastatų yra daugybė, bet neverta tiesiog rašyt apie tai, kad jie blogi, negražūs, nederantys prie aplinkos. Svarbu pabandyti pasvarstyti, kas įtakoja dabartinę situaciją.
Kaip jau anksčiau rašiau, netikiu, kad nėra gerų architektų. Netikiu ir tuo, kad nesigauna pastatyti gražų šiuolaikinį pastatą. Verslo centras šalia taip vadinamo "Vaikų pasaulio" yra nuostabus pavyzdys, kuriame įgyvendinti visi mano nuomone svarbiausi naujos architektūros bruožai. Vėl atsimušame į sieną - reiškias įmanoma sukurti gražią šiuolaikinę architektūrą, bet kodėl tada jos nekuriame? Šauna vienintelė mintis, kuri atrodo pakankamai reali. Dabartinių pastatų projektų nugalėtojais tampa tie, kurie daugiausiai įdeda pinigėlių į kažkieno kišenę. Liūdna, kad mūsų demokratija taip išsigimsta. Apmaudu, kad nekuriame gražesnio, patrauklesnio Vilniaus.
Manau, dabartiniai "modernūs" pastatai, jau po dešimties metų atrodys apgailėtinai. Lieka tikėtis. Tikėtis, kad atsiras kompanijų kurios išdrįs pasiūlyti kokybišką, gražų produktą, pamindama milžinišką pelno siekimą.